Kasutaja Toma-Star päevik

Pasimetusi **40**

Protas kartojo, kad turiu šokti, bet kojos buvo lyg įbestos į žemę. Kažkas iš vidaus mane stabdė. Pakėliau galvą ir pažiūrėjau į apniukusią dangaus paklodę. Mintys mane sugrąžino į tą dieną, kai sėdėjau ant palangės ir liūdėjau dėl tėčio mirties. Kaip…

Pasimetusi **38**

Pasidarė neramu dėl Natano. Jis gan ilgokai negrįžo, o dar ta bloga nuojauta... Nusprendžiau palaukti. Laukiau valandą, dvi. Jis nesirodė. Pagriebusi telefoną pabandžiau jam prisiskambinti. Jo telefonas suskambo svetainėje. Atsidusau ir prisėdau ant sofos, tačiau greit pašokau. Užsimetusi megztuką su nerimu…

Pasimetusi **37**

Rugpjūčio 17 d.

Akis pramerkti privertė garuojančios kavos kvapas. Kambaryje nieko nebuvo, tik baltas puodelis su kvapnia kava stovėjo ant spintelės prie mano lovos. Lengviau atsikvėpiau, nes pamaniau, kad tai tik blogas sapnas. Į realybę mane sugrąžino bintu apjuosta ir skaudanti koja.…

Pasimetusi **34**

Pramerkiau akis. Lėktuve buvo prietema, nes visi keleiviai buvo nusileidę užuolaidas ant langų. Daugelis žmonių miegojo, tarp jų ir Natanas. Jis buvo toks mielas ir gražus. Pabučiavau jo kaktą ir pradėjau žvalgytis, nes jaučiausi taip, lyg kažkas mane stebėtų. Nieko įtartino nepamačiusi atsidusau ir atsirėmiau į kėdės atlošą. Man tik vaidenasi, tik vaidenasi... Buvau jau beveik nusiraminusi, kai tas jausmas mane vėl persmelkė. Pradėjau paniškai žvalgytis, ieškojau, gal koks keleivis nemiega ir stebi mane. Visi miegojo, vėl nusisukau, bet tas jausmas manęs nepaliko. Pradėjau paniškai bijoti, tiesiog drebėti iš baimės. Aš jaučiau, aš žinojau, kad kažkas mane…

Pasimetusi **32**

Aš galvojau, kad Natanas mane atstums, bet jis nei kiek nepasimetė. Jo rankos apglėbė mane ir prisitraukė, kiek galima arčiau. Kai bučinys baigėsi ir mes truputi atsitraukėm vienas nuo kito, aš atsimerkiau. Natano rudos ir gilios akys žvelgė į mane. Jis plačiai šypsojosi ir nieko nesakė. Vėl bandžiau pasislėpti po savo plaukais, bet jis patraukė plaukus man nuo veido. Tada pakėlęs veidą pažiūrėjo į akis ir tarė:

-Kodėl tu visada taip gėdijiesi? Aš nematau čia nieko gėdingo. Beje tu labai gerai bučiuojies...

-Tai, kad tu mane gėdini,- tyliai sumurmėjau ir dar tyliau pridūriau.- O tu…

Pasimetusi **31**

Vakarėlis vyko bene prabangiausiame miesto klube. Čia buvo labai jauku ir susirinkę tik malonūs žmonės, tokie pat kaip ir aš. Iš pradžių aš labai daug laiko praleidau šokių aikštelėje, bet vakarėliui įpusėjus pailsau ir nuėjau atsisėsti. Būtent tada prasidėjo linksmybės. Sėdėjau ir siurbčiojau savo kokteilį, kai prie manęs, ant sofutės netikėtai išsidrėbė rudaplaukis vaikinas. Jo tamsaus atspalvio plaukai buvo dailiai sukelti į viršų, rudos akys žvelgė į telefono ekraną. Labiausiai mano dėmesį patraukė vešlūs antakiai, bet jam tiko... Nuo tokios minties tyliai sukikenau. Ir jo šypsena vertė mane nusišypsoti. Nežinau kodėl, bet nepažįstamasis man sukėlė šiltus jausmus.…

Pasimetusi **29**

-Am, Krisai?- nedrąsiai kreipiausi.- Aš nutylėjau vieną dalyką, dėl mano išprievartavimo...

Jis sukluso:

-Kokį? Ar labai svarbu?

-Na, kaip čia pasakius...

-Rėžk,- nukirto.

-Mane išprievartavo ne tik Morisas. Jie buvo dviese, tik aš nenoriu, kad jį suimtų, nes jis manęs atsiprašė ir gailisi. Be to visą ši laiką stengėsi saugoti nuo Moriso...

Krisas nekantriai mane nutraukė:
- Kas jis? Pasakyk...

-Tai Kostas, bet nieko nesakyk,- mačiau kaip Krisas susiraukė.- O juo labiau neišmesk jo iš darbo. Aš Kostu pasitikiu, nors ir žinau , kad jis prisidėjo prie mano kančių, bet…

Pasimetusi **27**

-Paleisk ją!- lyg per miglą išgirdau pažįstamą balsą.

Svoris slėgęs mane dingo, bet man buvo sunku į viską reaguoti. Nesugebėjau net pajudėti, jau galvojau, kad man bus galas. Nežinau kiek laiko pragulėjau be reakcijos, bet iš miglos mane išbudino šiltos rankos, kurios purtė mane:

-Natali? Ar tau viskas gerai? Natali?!

Buvau šoke, negalėjau atsakyti, sugebėjau tik nukreipti žvilgsnį į savo gelbėtoją. Tai buvo Klaidas. Jis buvo gerokai persigandęs, kadangi aš vis dar nekalbėjau.

-Krisai? Taip čia aš. Nesvarbu dabar. Greitai važiuoji į Natalijos butą... Kai atvažiuosi išsiaiškinsim,- girdėjau Klaido pokalbį telefonu.

Netrukus…

Pasimetusi **26**

-Na, argi taip sunku buvo?- nusišypsojęs paklausė Krisas.

Perliejau jį bejausmiu žvilgsniu:

-O kas jeigu taip?

Mano vadybininkas nieko atsakė, matyt išsigando mano žvilgsnio. Man tai nerūpėjo, aš galvojau tik apie tai, kaip jis mane pažemino visų, man svarbių žmonių akyse. Juk aš nusileidau tam gyvuliui, tam niekšui. Jis nevertas vaikščioti šia žeme, Kostas bent jau atsiprašė,pasiūlė ištiesti pagalbos ranką, o ką man Morisas?! Tik nurenginėja žvilgsniu! Iš apmąstymų mane pažadino prasiveriančių durų garsas. Pakėliau akis, į salę įėjo Kostas. Pamatęs, kad į jį žiūriu, nusišypsojo man. Atsakiau tuo pačiu, nežinau kodėl, bet po…

Pasimetusi **25**

Kol susimąsčiusi siurbčiojau kavą pro duris vėl įėjo Kostas. Jis buvo su padėklu kuriame garavo, matyt ką tik iškepti blynai. Mmm, ir dar apipilti braškių uogiene...

-Imk, tai tau, pavalgyk ir tada pakalbėsim,- nusijuokė Kostas pamatęs, kaip žiūriu į valgį.

Paklausiau jo ir kibau į blynus. Mėgavausi kiekvienu kąsniu, turbūt dar niekada nebuvau tokia alkana. Kai sukramčiau paskutinį kąsnį, atsisukau į Kostą ir nusišypsojau:

-Dėkui, buvo labai skanu. Taigi, apie ką norėjai su manimi pasikalbėti?

Jis atsiduso ir gan ilgokai delsė. Galiausiai prabilo:

-Na, net nežinau, kaip pradėti. Turiu tiek…