Kasutaja Toma-Star päevik

Pasimetusi **3**

-Natalija, aš nieko negaliu padaryti. Tu susidėjai su negera kompanija, kuri tau daro neigiamą įtaką. Geriau draugautum su tomis mielomis mergaitėmis, atėjusiomis į mano pamoką vakar. Milita ir kitos tavo vadinamosios draugės tikrai ne tau,- nuoširdžiai šyptelėjo mokytoja.

-Bet...- aš dar bandžiau paprieštarauti.

-Jokių bet, Natalija, aš skambinsiu tavo mamai ir taškas!- pasakė šiek tiek pakėlusi balsą.- Laisva, gali eiti.

Nusivylusi išėjau. Negaliu patikėti, bet manęs išeinant laukė visi klasės draugai. Lėtai priėjo Aušra. Ji mane apkabino ir pasakė:

-Mes girdėjom ką tau sakė mokytoja. Na...

- Aš negaliu patikėti! Ji man…

Pasimetusi **30**

Rugpjūčio 1 d.

Išėjusi iš teismo salės lengviau atsikvėpiau. Ką tik pasibaigė Moriso teismas. Jį nuteisė kalėti penkiems metams už išprievartavimą ir pasikesinimą išprievartauti antrąkart.

-Nagi, Natali, eime švęsti!- sušuko Klaidas ir apkabino mane per pečius.- Prasideda naujas tavo gyvenimas! Be skausmo ir kančių!

Išsišiepiau ir suvėliau jo plaukus:

-Ir kaip gi mes turėtume atšvęsti?

-Na, aš žinau gerą klubą, pasikviestume dar keletą šokėjų iš mūsų grupės ir nueitume gerai pasišokti,- šyptelėjo manasis draugas.- Atsipalaiduotume prieš rytdieną, juk ryt didysis tavo pasirodymas...

-Buvau visai pamiršusi, kas po velnių darosi su mano…

Pasimetusi **35**

Rugpjūčio 16 d.

~Morisas~

Gulėjau ir žiūrėjau į tas nuobodžias ir pilkas kalėjimo lubas. Nesigailėjau dėl nič nieko, ką padariau Natalijai. Nuo to ką padariau dar būnant Lietuvoje iki to ką, dariau iš čia, iš kalėjimo. Ir mano kerštas dar nesibaigė. Norėjau sugriauti jos gyvenimą galutinai. Nekenčiau tos mergiūkštės visa savo bejausme širdimi...

-Kelkis,- išgirdau piktą kalėjimo prižiūrėtojo balsą.- Pas tave yra lankytojų... Nagi judinkis, greičiau! - stumtelėjo mane.

Sunkiai išlingavau iš savo kameros. Ir kas gi galėtų mane lankyti? Nuo tos dienos, kai mane čia uždarė neturėjau lankytojų. Gal Kostas nusprendė ateiti?…

Pasimetusi **33**

Rugpjūčio 3 d.

Pabudau nuo purtymo. Atmerkusi akis prieš save išvydau kiek įpykusį Klaido veidą. Atsisėdau ir užsimiegojusi apsidairiau. Buvau tame pačiame name, kuriame ir užmigau. Atsisukau atgal, Natanas vis dar miegojo, atrodė taip gražiai. Būčiau dar ilgai žiūrėjusi į Nataną, jeigu ne Kaidas. Jis mane staigiu mostu atsuko į save ir pro dantis iškošė:

-Ką tu manaisi daranti, Natalija?! Mes tavęs ieškojome visą naktį ir štai dabar randu tave ramiausiai miegančią šito... Šito dainininkėlio glėbyje!

Klaidas negailestingai griebė mane už rankos ir pradėjo vesti link išėjimo. Dar spėjau pažiūrėti į miegantį savo vaikiną…

Pasimetusi **23**

Merginos nesupratusios pažiūrėjo į mane.

-Nati, mes nesuprantam, paaiškink mums....

Jau žiojausi atsakyti, bet mūsų visų dėmesį patraukė pro pagrindines duris įeinantis Kostas. Jis apsižvalgęs pradėjo eiti manęs link.

-Ne, ne, ne,- pradėjau kartoti.- Neleiskit jam čia ateiti, neleiskit jam manęs liesti! Neleiskit!

-Natalija...- pradėjo kalbėti Kostas, bet merginos mane užstojo.

-Nedrįsk lįsti prie mūsų Natali!- sušuko Milita.- Būk žmogus ir dink iš čia.

-Bet man reikia su ja pasikalbėti,- išgirdau nusivylusi Kosto balsą.

Šioje vietoje aš nesusitvardžiau ir pradėjau ant jo rėkti:

-Tu manai, kad mes…