Taigi, aš su Oskaru taip įsikalbėjome, kad tik kai pokalbis pasidarė šiek tiek nuobodokas pastebėjome, kad jau beveik sutemo. Nežinojome, ką daryti. Tikriausiai seneliai be galo dėl mūsų jaudinasi, bet mes nieko nebegalime padaryti. Mes jau nebespėsime grižti namo, nes bus visai tamsu.
-Džeine, o gal pasilikim per naktį miške??,- paklausė Oskaras.
-Tu gal išprotėjai? Ką seneliai pagalvos? Jiems gi neramu, suprask.
-Bet Džeine, jau beveik tamsu. Pati pagalvok, namo parjoti jau nebespėtume. Be to, aš galėčiau sukurti laužą.
-Gerai, bet ki ryte grižime namo, tu pats ir papasakosi seneliams, kodėl taip atsitiko.
-Na, gerai.- atsakė Oskaras.
Tuomet jis…

Viskas vyksta sename name, pastatytame tiesiai ant aukščiausios Edinburgo kalvos viršūnės - Artūro sosto - vulkano, apjuosto mėlynu kvarcu. Sakoma, kad ten ilsisi gerojo senojo karaliaus Artūro palaikai. Namo stogas labai smailas ir nepaprastai ištįsęs. Mėsininko peilio formos kaminas stiebiasi į žvaigždes. Mėnulis į jį galanda savo raguolį. Čia nieko nėra, tik medžiai.
Viduje irgi viskas padaryta iš medžio, tarsi namas būtų išskabtuotas didžiulėje eglėje. Atrodo, lyg įeitum į pirkelę: ryškiai grublėti balkiai, maži langeliai, surinkti traukinių kapinyne, žemas stalas, išskobtas iš vienintelio kelmo. Begalė vilnos pagalvėlių, prikimštų pernykščių lapų, audžia lizdo atmosferą. Daugybė slaptų gimdymų vyksta šiuose namuose.

Šią 1874-ųjų balandžio 16-ąją Edinburge sninga. Žiaurus, paranormalus šaltis surakina miestą. Tai turbūt pati šalčiausia pasaulio diena,- kuždasi senoliai. Galima pagalvoti, kad saulė išnyko amžiams. Vėjas toks, lyg pjautų, snaigės lengvesnės už orą. BALTA! BALTA! BALTA! Sprogsta nebyliai. Daugiau nieko ir nematyti. Namai - tarsi garvežiai, pilkšvas dūmas, besiskleidžiantis iš kaminų, priverčia mirguliuoti plieno dangų.


Edinburgą ir jo stačias gatves apėmė metamorfozė. Vienas po kito fontanai virsta ledo puokštėmis. Senoji upė, paprastai tokia santūri, persirengė glazūros ežeru, nutįstančiu ligi jūros. Bangų muša skamba lyg dūžtantis stiklas. Nusagstydamas blizgučiais kačių kūnus, šerkšnas daro stebuklus. Medžiai atrodo taip, lyg būtų didelės baltais…

Imu į rankas pieštuką ir piešiu savo gyvenimą, kartais ryškų kaip vasaros saulė, kartais, atvirkščiai blankiai pilką. Kas galėtų pasakyti, jog gyvenu blogai. Tikriausiai šiandien nerasčiau nė vieno, kuris su rūpesčiu ištartų „man tavęs gaila“. Atrodau linksma, plepi, energija trykštanti asmenybė. Net pati nesuvokiu, kodėl žmonėms nerodau kitos, visiškai skirtingos savo pusės.

Eidama koridoriumi prisėdu prie lango, per kurį nieko gero nematau, bet vistiek sukaupusi jėgas sėdžiu. Gal staiga susivoksiu savyje ir pasijusiu lyg Eldorado šalyje, niekieno neskriausta, neniekinta. Bet akimirka vėl atsimušė į prakeiktus Sezamo vartus ir neranda burtažodžio.

Ne, ne visada tokia buvau. Atrodo dar visai neseniai, gal vakar, didelės…

Kaip tikėtis iš vaikų, kad jie klausytų tėvų?... Jei Tarzanas vaikščiodavo pusiau nuogas, na ir Pelenė grįždavo vidurnakčiais, o Pinokis visada meluodavo.... žinomas Aladinas buvo vagių karalius, o Betmanas vairavo 200km/h greičiu, be to Mieganti Gražuolė buvo tinginė, o baisiausia, kad Snieguolė gyveno su 7 vyrukais!... Tad neturėtume stebėtis ,kai mūsų vaikai neklauso, nes tokį pavyzdį jie ima iš pasakų.

Astronomas Travis Metcalfe kartu su savo kolegomis aptiko didžiausią iki šiol atrastą deimantą - jis dabartiniu metu laisvai skrieja kosminėje erdvėje. Rekordininko svorį kiek nepatogu matuoti karatais - jis sveria 2,5 tūkstančių trilijonų trilijonų tonų. Iš esmės tai yra didžiulis 4000km diametro kristalizuotos anglies gabalas, nuo Žemės nutolęs per 50 šviesmečių ir esantis Kentauro žvaigždyne. Mokslininkai mano, jog deimantas yra panašios į Saulę užgesusios žvaigždės branduolys. Astronomai jau pavadino šį kosminį brangakmenį Lucy vardu, Bitlų dainos ‘Lucy In The Sky With Diamonds’ garbei.

Brangiausias pasaulyje šuo

Brangiausias pasaulyje šuo

10 keisčiausių pastatų visame Pasaulyje

7 didžiausios įdubos pasaulyje