Kasutaja ikiukas891 päevik
Taigi, šią pasaką ištraukiau iš vienos knygos. Aš ją nusprendžiau perkelti čia, nes man atrodo, kad čia yra prasmingų žodžių.
Vikšras ir varnas
Kartą vikšras gardžiai sau krimto žalią lapelį. Ūmai kur buvęs, kur nebuvęs atskrido varnas, pamatė vikšrą ir apsidžiaugęs sukranksėjo:
-Karr karr! Tai bent skanus kąsnelis! Imsiu tą vikšrą ir sulesiu.
Pamatė vikšras varną, šalia nutūpusį, ir pamanė:,, Tasai labai piktas. Jam tikriauiai vieni niekai mane praryti."
Ir klausia:
-Ką pasakysi, ponas varne?
-Ketinu tave sulesti,- atsako varnas.
-Ką gi darysi,- tarė vikšras. - lesk, meldžiamasis,…
Ši istorija yra ypatinga tuo, kad ji prasideda neaiškiomis aplinkybėmis. Gali būti ji nebus tokia, kaip kitos istorijos, gali būti ji sulauks daug kritikos, o gal ji tiesiog išliks nepastebėta...
Taigi, istorija prasideda vasarą, nedideliame kaime. Ten, kur nėra prekybos centrų, kur nėra nuolatos burzgiančių automobilių ir ten, kur gyvena mūsų pagrindinė veikėja - keturiolikmetė mergaitė, vardu Džeinė. Tėvams žuvus autoavarijoje, ji, kaip ir visi paaugliai, buvo sutrinkusi. Džeinė manė, kad taip yra tiesiog neteisinga. Juk jos gyvenimas dar tik prasideda, o ji jau nebeturi artimiausių žmonių...
Tik atvykus Džeinei, močiutė lyg nesava pašoko nuo sofos ir pribėgo prie…
Kitą dieną Oskaras jau buvo visai kitas žmogus: bendravo net su tais, kurie į jo pusę net žvilgsnio nesukdavo. tikriausiai, pamanė, kad su manimi būdamas jis kitaip elgtis ir negali. Žinoma, per pamokas mes kaip visada gavo ne vien pastabą, kaip ir ankščiau. Tai šiek tiek mane nuramino. Vis geriau, nei vakar.
-Oskarai, gal norėtum šiendieną kartu ruoįti namų darbus? - paklausiau.
-Žinoma, Džeine. Kodėl ne? Man kaip tik reikia pagalbos su matematika, o tau matematika eina kaip per sviestą.
Aš su Oskaru jau galėjau kalbėti apie viską. Mes buvo ant tiek susibendravę, kad vienas nuo kito nebeturėjome jokių paslapčių.…
O ar jūs pastebėjopte, kaip greitai praėjo vasara? Rodos, kad net šiltų dienų nebuvo :( Aš net nepastebėjau kaip ji pralekė. O ir į mokyklą jau greitai laikas..... Na, ką padarysi. Reikės laukti kitų metų vasaros ir tikėtis, kad ji bus šiltesnė. Jeigu sutinki žalią. Ačiū! :)
Dar nespėjus suskambėti skambučiui, Džeinė jau buvo savo vietoje - klasės gale buvo likusi vienintelė laisva vieta. Mokytoja Dženifer skubėjo ją pristatyti visai klasei. ji pakvietė džeinę ateiti prieš visą klasę ir prisistatyti.
-Laba diena, mano vardas Džeinė. Man yra keturiolika metų. Atvykau čia tik vakar, todėl dar nieko čia nepažįstu. Tikiuosi, ši situacija greitai pasikeis.-, iškelė ji tekstą ir paskubomis nupėdino atgal į savo vietą. Po dešimt…
Ir taip praslinko visa savaitė. Tik Džeinė susitikdavo su Oskaru, vienas kitaip pasakydavo tik "labas". Jau daug kas žinojo Džeinės istoriją ir ją labai užjautė. Netgi tie, kurių ji nepažinojo, bandė su ja susidraugauti. Tačiau Džeinei dar buvo per sunku. Kai tik ji bandydavo užmiršti savo tėvus, kažkas vis jai primindavo apie juos.
Kitą savaitę Džeinė nusprendė pasikeisti. Ji jau galutinai užmiršo tą skausmą, kurį jai sukeldavo tėvų netektis. Ji galutinai nusprendė pasikeisti: susirasti naujų draugų, daugiau bendrauti bei būti linksmesnė. Tarsi nieko ir nebūtų įvykę. Taigi, atėjo pirmadienis ir Džeinė jau linksmai ėjo į mokyklą. Pasisveikino su visais…
Pagaliau! Pagaliau sulaukiau, kada jis mane pakvies į šokius! Bet? Yra viena problema - aš neturiu jokios gražios suknelės. Paprašysiu močiutės, gal duos šiek tiek pinigų nuvažiuoti į miestą.
Mes negyvename tik kartą.... Mes gyvename kiekvieną dieną, tačiau mirštame tik kartą....
Taigi, su Kaledom jus visus! Kaip ir kiekvienais metais, mes svenciame Kaledas. Juk kiekvienais metais jos buna tokios nuostabios ir nepakartojamos. Kiekvienais metais ivyksta kazkas naujo, kazkas to, ko nebuvo praeitais metais.
Ką manote apie gyvenimą? O jei gyventume taip, kaip patys norima? O tada tai būtų WOW!