Didelio prekybos centro direktorius pasamdė naują pardavėją. Aprodė darbo vietą ir grįžo į kabinetą dirbti savo darbo. Po kurio laiko prisiminė naujoką ir nutarė pažiūrėti kaip jam sekasi. Eidamas prekybos sale pamato pardavėjo pokalbį su klientu, kuriam jis gyrė meškerę žvejybai:
- Štai puikus produktas, patogi ritė, stiprus valas, sulankstyta meškerė yra 60 cm, o visu ilgiu net 4 metrų.
- Imu.
- O jūs į žvejybą vienas ar su draugais?
- Žinoma, su draugais.
- Kaip pas draugus su meškerėmis? Turi ar ne?
- Turbūt ne.
- Tai ir draugams paimkite.
- Imu.
- Turbūt, į žvejybą su nakvyne važiuosite…
- Žinoma.
- Tada jums reikės palapinės. Štai pas…
Taigi, čia bus jums truputi juoko...
Gūdi naktis. Skambutis prie durų.
- Kas ten?
- Atidarykite – policija!
- Namie nieko nėra.
- O kas kalba?
- Jums pasigirdo.
- O kodėl dega šviesa?
- Tuoj išjungsiu.
***
Kaip žinia, seniausia profesija – prostitutės.
O antra pagal senumą – vagies.
O trečioji pagal senumą – politiko. Pastaroji susidarė iš pirmųjų dviejų.
***
Pieno kainos brangimo Lietuvoje priežastis:
„… Įvertinus tai, kad užsienyje mažėja kainos – labai sunku pasakyti, kiek turėtų brangti Lietuvoje. Bet gali būti nuo 1 iki 5 procentų brangimas“, – kainų kylimą prognozuoja „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas…
Kartą blondinė pagimdė du vaikus. Vienas buvo vardu Ne tavo reikalas, o kito Protas. Po septynerių metų blondinė važiavo automobiliu į kelionę pro mišką. Protas užsinorėjo į tuoletą. Blondinė sustojo ir išleido Protą. o kitas vaikas pasiliko automobilyje. Pro šalį važiavo policijos automobilis. Jis sustojo, išlipo pareigūnas ir prėjo prie blondinės. Blondinė žinodama ką daryti parode savo dokumentus. Paskui policininkas priėjo prie vaiko, kuris sedėjo automobilyje ir klausia:
-Vaikeli, koks tavo vardas?
-Ne tavo reikalas,- atsako jis.
- O kur Protas?
-Ten, už krūmo š*** .
Ši diena ištiesų yra labai gera. Gera nuotaika man, mano tėčiui ir visiems tiems, kam reikia. Geras oras. Viskas, ko reikia gerai dienai. Tiesa, ne visai. Kartais nukrenta nuotaika. Bet tik kartais. Nors dar tik prasidėjo vasara, tetis vis kartoja, kad jau grietai į mokyklą reikės eiti. Ir jis yra teisus. Kai turi kuo užsiimti, tai tada laikas labai greitai bėga o su juo kartu visas gyvenimas. Kai kurie laiką švaisto veltui, kai kurie ne.
Tai va labai ačiū, kad skaitėt šį mano trumputį įrašą, tikuosi paspausit žalią mygtuka...
Ryte Oskaras jau buvo atsikėlęs. Nesuprantu - kaip jis galėjo išsimiegoti? Juk mes baigėme visus žaidimus tik apie 3 nakties, o jos jau stovėjo ant kojų lyg vakar gimęs.
-Labas rytas, miegale.- pasisveikino jis.
-klausyk, kaip tu gali būti toks pailsėjęs? Tu gal visą naktį nemiegojai?
-Panašiai.
-Aišku, aišku. O ką mes šiandieną veiksim? Juk šiandieną sekmadienis, į mokyklą nereikia.
-Nežinau, galima ką nors sugalvoti.
-Pavyzdžiui?
-Galima taip pat kaip kaip ir vakar, jodinėti su žiragis po miškelį.
-Nebloga idėja, bet pirmiausia reikia pasiklausti senelių.
-Gerai, einu paklausti.- pasakė Oskaras ir nuėjo žemyn į svetainę.
Aš girdėjau kaip Oskaras…
Ar kada nors susimąstėte, apie ką žmonėms galėtų papasakoti jūsų akys? Akių spalva gali daug pasakyti apie jūsų charakterį, vidinę energetiką ir netgi apie tai, kokia turėtų būti jūsų antroji pusė. Astrologija tai papildo sakydama, kad mūsų akyse atsispindi visa gimimo horoskopo planetų paletė.
Pažvelkime į istoriją ir išsiaiškinkime, dėl ko gamta apdovanojo žmones skirtingų spalvų akimis.
Pasirodo, atliekant archeologinius tyrimus nustatyta, kad pirmykščiai Žemės gyventojai buvo rudakiai.
Viskas pasikeitė, kai kartą Žemė susidūrė su kometa ir pakeitė savo orbitą, o kartu ir pasikeitė ir klimatas.
Prasidėjus ledynmečiui žmonių populiacijai iškilo grėsmė – rudakių žmonių gyvybinės energijos nebepakako tam, kad žmonijos išlikimui ir…
Taigi naujienos tokios, kad man sekasi gerai. Isties labai puikiai :)
Cia jau keliau iskarto viska. Ir pradzia ta pati, tik dar su labai ilgu tesiniu.
Buvo išleistuvių vakaras, salė buvo triukšminga ir linksma.
Grojo muzika, sukosi poros. Aš stovėjau ir galvojau: „o vis dėl to, kaip sunku
palikti mokyklą“. Staiga pamačiau merginą. Ji stovėjo nugara į mane, bet aš
mačiau kaip jos pečiai virpa. Man pasirodė, kad ji verkia ir aš… Neapsirikau.
Paliečiau jos petį. Staiga ji atsisuko ir aš pamačiau jos giliai mėlynas akis
pilnas ašarų. Aš pažinojau ją, tai buvo mergina iš kitos klasės, taip pat
abiturientė, tačiau apie ją nieko nežinojau, išskyrus tai, kad draugavo su
vaikinu vardu Andrius. Aš stovėjau ir nežinojau ką…
Taigi, pasilikti miške naktį su mažai pažįstamu berniuku - taip, tai aš. Žinoma, iki pat paskutinės akimirkos dvejojau, tačiau Oskaras sugebėjo mane nuraminti, kad viskas bus gerai. Visa laimė, kad aš nebijojau tamsos kaip mano mažoji sesute Lola. Ji tiesiog negalėdavo užmigti tamsoje. Tuomet mamai tiesiog reikėdavo įjungti šviesą arba paprašyti manęs, kad padėčiau Lolai užmigti. Man būdavo nesunku, netgi visai gera kai žinau, jog mano mažoji sesutė miega ramiai.
Vis dėlto, man buvo šiek tiek nejauku. Naktį aš dar niekada gyvenime nebuvau pasilikus lauke. Su Oskaru kalbėjomės apie viską: apie hobius, apie mokyklą, apie gyvenimą. O jis visai…
