Kasutaja someone päevik
Pagaliau išdrįsiu tau pasakyti, kaip viskas buvo iš tikrųjų.
Jaučiu. Kažką jaučiu. Dar nežiau kas tai: meilė ar nepykanta, nerimas ar palengvėjimas. Bet kažką jaučiu. Jausmai keičiasi greitai kaip savaitės dienos. Kiekvieną dieną vis naujas pojūtis: meilė, pyktis, nostalgija, nerimas, palengvėjimas, džiaugsmas, liūdesys. Ir tada vėl viskas iš pradžių. Meilė, pyktis, nostalgija... Rutina. Baisi jausmų rutina. O taip norėtųsi ko nors naujo, kažko karšo ir netikėto. Kažko panašaus į ėjimą basomis per karštas žarijas: keliančio jaudulį ir baimę vienu metu. Norisi adrenalino.Juk jausmai svarbūs kaip oras - be jų gyventume kaip daržovės. Tačiau ta rutina mane jau baigia gyvą iš vidaus sugraužti. Lyg koks kaltės jausmas. Bet juk nesu…
Tu niekada nepamirši manęs, o aš nepamiršiu tavęs. Taip jau lemta.
Nuolat girdžiu kaip mano draugė skundžiasi dėl savo išvaizdos, sako, kad ji nemoka bendrauti su kitais, kad sunkiai susiranda naujų draugų ir t.t. Kai tuo tarpu (jos manymu) aplinkinės greitai tampa gan "populiarios" (nemėgstu šito žodžio, geriau jau vartoti: žmonių mėgstamos) nieko nedarydamos. Ji teigia, kad ji nuolat jaučiasi negerai (kaip šūdo vertas padaras (=aš) ), o aplinkui ją, vis atsiranda tokių kurios nieko nesistengia, elgiasi su žmonėmis nesąžiningai ir visiems patinka vien tik dėl to, kad yra gražios. Tai tokia mano draugės nuomonė.
Tikiuosi bent jau supratote apie ką aš, nes atrodo kad sumaliau kažką čia.
Tačiau mano nuomonė…
Keith - tai nerealus filmas kurį ką tik pažiūrėjau. Dievinu tokius filmus, pati nesuprasdama kodėl? Nežinau ar aš tokia išskirtinė ar taip yra daugumai, bet man patinka tie filmai kuriuose daug skausmo. Nors juk tokia filmo esmė, ar ne? Privalai patyrti kažką skausmingo, kad suprastum laimę. Ištikrųjų net nežinau ką vertingo galėčiau šitam įraše jums parašyti, mintis laksto taip greit, kad pati nesuprantu apie ką galvoju. Vieną akimirką galvoju apie tą aistrą tarp dviejų bepročių (meilė yra beprotystė) kurią nuolat parodo filmuose, bet niekad nepatiriama realybėje. Nors ne, tikriausiai tik man taip nepasisekė. Pavydžiu tiems žmonėms kurie moka mylėt, nes…
Neseniai pradėjau skaityti knyga pavadinimų "50 pilkų atspalvių". Manau nereikia pasakoti apie ką ji, nes daugelis žino. O tiems kurie nežino - užteks žinoti, kad tai erotinis romanas.
Šį kartą aš POZITYVĮ, net labai pozityvį!! Damn kaip mėgstu kaip man gera nuotaika ir ant visko nusispjaut. Tas tobulas jausmas, kai aplinkui viskas taip sumauta, o tau nusispjaut, būti vieną penktadienė - nu ir GERAIIII!!!!!!!! Dar geriau negu būt su tais kurie net negali tavęs išklausyt. Pffff, reikią čia man pesimistiškos chebros.. Hmmmmm..pradedu galvot, kad jei pradėsiu rašyt kiek daug šudinų dalykų man nutiko per paskutinias diena, tai vėl totaliai susišiksiu sau nuotaiką. Tad geriau to nedarysiu... Gyvenimas totalus. Wait whuuut? O.o Galoju vieną rašau kitą (o gal rašau ką galvoju..) Soo, ką tik pasakiau, kad gyvenimas yra "Totalus",…
Nebesupratu savęs!! Tiesą sakant niekada nesupratau ir mane tai labai nervuoja. Tiesiognegaliu pakęsti to!! Dar visai neseniai galvojau, kad nustodama bendrauti su savo senomis draugėmis (kurias pažįstu jau dauuugmetų) darau tik gerą sau. Juk daugelis sako, kad reikia bendrauti su tokias žmonėmjs su kuriais jautiesi geriau, o ne su tais kurie tik nuolat nuleidžia mane ant žemės (ar netgi po žeme). Bet kažkodėl nesijaučiu geriau. Tiesą sakant jaučiausi tiesiog kaip totali nevykelė nes negaliu susirasti TIKRŲ DRAUGŲ. Aš tiesiog nesutverta draugystėms. Mank senos draugės napatinka mano mamai ir ji nuolat kartodavo, kad tikros draugės neturėtų būti tokios kaip jos. Bet…
Pirmą kart gyvenime galvodama apie mirtį įsivaizduoju ramybę ir tai mane gąsdina. Mirtis - mano didžiausia baimė ir tai, kad šiandien mintis apie ją man skamba kaip poilsis, mane net labai gąsdina. Noriu džiaugtis gyvenimu, bet jis mane tiesiog dusina. Jaučiu jog kad ir ką darysiu, kažkas liks įskaudintas. Tad didžiausią skausmą tenką kęsti man pačiai. Nesupraskit manęs neteisingai, nusižudyti aš neketinu, nes to be galo bijau. Bet taip norėtusi karts nuo kart atsiplėšt nuo gyvenimo. Stebėti viską iš šono, iš paukščio skrydžio, iš paukščio tako. Įsivaizduokite....