Keith - tai nerealus filmas kurį ką tik pažiūrėjau. Dievinu tokius filmus, pati nesuprasdama kodėl? Nežinau ar aš tokia išskirtinė ar taip yra daugumai, bet man patinka tie filmai kuriuose daug skausmo. Nors juk tokia filmo esmė, ar ne? Privalai patyrti kažką skausmingo, kad suprastum laimę. Ištikrųjų net nežinau ką vertingo galėčiau šitam įraše jums parašyti, mintis laksto taip greit, kad pati nesuprantu apie ką galvoju. Vieną akimirką galvoju apie tą aistrą tarp dviejų bepročių (meilė yra beprotystė) kurią nuolat parodo filmuose, bet niekad nepatiriama realybėje. Nors ne, tikriausiai tik man taip nepasisekė. Pavydžiu tiems žmonėms kurie moka mylėt, nes aš nemoku. Nemoku vertint žmonių ir suprantu kaip man jų reikia tik kai netenku, arba kai pamatau kaip kažkam kitam su tuo žmogus gera. Esu žiaurus žmogus ir to nekenčiu savyje. Vertinu atsiminimus kuriuos man sukelia nuotraukos daiktai bet NE ŽMONĖS. Nemoku vertint žmonių, o tai yra taip žiauru, nes tada net nemoku jų mylėt. Aišku taip rašau tik dabarpasižiūrėjus filmą, nes tik tokiais momentais kažkaip pradedu mąstyt. Rytoj man bus jau px kaip visada.. Vėl bandysiu įrodyti pasauliui kažką.
Blemba, blemba, pasižiūri tokį filmą ir atrodo prisimeni kiekvieną šiltesnę akimirką, atrodo taip jos pasiilgai..Nors iš tiesų tu tik nori būti mylimas kažko ir net nesvarbu kas tai. (och ta romantika....apsuka galvą)
Žaidimai. Geriausias elementas kurio reikia filmui. Turi būt kažkoks žaidimas tarp veikėju. Netnemoku paaiškinti koks, bet tikiuosi mane supratote. Gal kas nors gali man paaiškinti, kodėl aš noriu būt įskaudinta?.. Taip žiauriai įžeista, sutrypta. (keista, arne?) Bet bent jau tada išmokčiau kažką vertint, nes būti apsoliučia p**huiste kartai tikrai nėra gerai. O dar tas nežinia... Nuotaikų kaita.... Viena minutę taip, kitą kitaip jau jautiesi (užp*sa). Dabar galvoju apie viską iš eilės: savo drauges, draugus, šeima, SAVE ir visą šudą kuris supa mane. O kas žiauriausia tai, kad pas mane nieko blogo nevyksta, bet lygiai taip nieko gero irgi nebūna..Just a booring old life. (that's sucks).
Filmo sužlugdyta, nuotaikų kaitos paveikta, nuo minčių vementi.
P.S. O filmas tikrai labai geras, patariu visiems pasižiūrėti - nepasigailėsit, ir jei kas matė, palikit komentarą apie filmą. Dėkui už išklausymą:)*
Tugi jauna, ateis dar tą meilė, kai mažiausiai to lauksi. Priešingai - ji ateina net kai iš vis to nelauki.
O žmogus.. Žmogui visada reik pamatyt skausmą, kad apsidairytų aplinkui. Tokie filmai priverčia suvokti gyvenimo tiesas, na kaip tu sakei - spontaniškai priverčia mąstyt. Siūlau pažiūrėt "the notebook", tavo amžiaus merginai turėtų labai patikti. :) o šiaip šaunuolė, kad rašai.
Dėkui ^^ sutinku su tuo kad ji ateina kai iš vis to nelauki, jau taip yra buvę :3 Ir esu mačius "the notebook" tik senokai.. Ir dar karta dėkui už ilgą komentarą man patinka ^^