Nebesupratu savęs!! Tiesą sakant niekada nesupratau ir mane tai labai nervuoja. Tiesiognegaliu pakęsti to!! Dar visai neseniai galvojau, kad nustodama bendrauti su savo senomis draugėmis (kurias pažįstu jau dauuugmetų) darau tik gerą sau. Juk daugelis sako, kad reikia bendrauti su tokias žmonėmjs su kuriais jautiesi geriau, o ne su tais kurie tik nuolat nuleidžia mane ant žemės (ar netgi po žeme). Bet kažkodėl nesijaučiu geriau. Tiesą sakant jaučiausi tiesiog kaip totali nevykelė nes negaliu susirasti TIKRŲ DRAUGŲ. Aš tiesiog nesutverta draugystėms. Mank senos draugės napatinka mano mamai ir ji nuolat kartodavo, kad tikros draugės neturėtų būti tokios kaip jos. Bet kur po velnių man tada rasti tokių draugų (ar bent vieną draugę) su kuria nebūtų pykčių, kuri tobulai mane suprastu, kuri patiktų mank mamai -.- Ir svarbiausia kuri neturėtu kitų gerų draugų.........Man gėda prisipažinti, nes niekada niekam net gersiai ar raštu sau nebuvau to sakiusi. Bet esu pavydi. Esu totalus vaikas. Aš noriu turėti tą vieną geriausią draugę. Ir bėda ta kad senos mano draugės.. Na jų buvo neviena, ir nuolat būdavo kad viena geriau sutaria su kita, kita dar su kita.. o aš visada jausdavausi lyg nuošaly. Gal man trūksta kažkokio pasitikėjimo savimi, bet man visada taip atrodo. Man nuolat atrodo, kad žmonės manęs nemėgsta, nes tikrai kartais galiu būti nedraugiška, beto tikrai dažnai girdžiu, kad pasielgiau nedraugiškai (net mama taip sako), vos ne kiekvieną dieną galiu įrašyti po naują žmogų kuris manęs nemėgsta, net mano vaikinas mane metė dėl mano pačios klaidos. Tad ką man daryti? Keistis? KAIP? patikėkitpatikėkitaš stengiuosi, bet kažkam visteik neįtinku, arba pati blogai jaučiuosi :((

Meeldib!