Kasutaja ViltiesLaselis päevik
Jis buvo taip arti ,kad galėja užuosti jo kvepalų ir gėrimų kvapą.Mačiau jo akys,jo lūpas,jis sugriebė mane ir prisispaudė prie savęs, jutau kaip man sukas galva nuo jo ir mūsų šokio,jaučiau kaip jo lūpos artėjo prie manęs,bet aš atsitraukia ir nubėgau prie merginų,pasėmiau taurę martinio,atsisukau ir pamačiau,kad jis jau stovi šalia manęs.
-Ema,kur pabėgai?
-Norėjau atsigerti,-tariau.
Paskui vėl patraukiau šokti,nežianu kodėl,bet man norėjos nuo jo bėgti,gal todėl ,kad bijojau vėl tapti silpna,o gal todėl,kad aš jį tebemylų ir byjau ,kad vėl kentėsiu.Aš jau pati nebesupratau kas daros su manim.Stengiau visą naktį šokti,kad nieko negalvočiau,mano širdies niekaip nepaliko…
Prieš akys pamačiau mašinos šviesas ir pajutau didžiulį smūgį.Viskas aptemo akyse ,mačiau Giedrių,Danielį,Mantą daug rožių ir žibuoklių,viskas bėgo pro mane kaip sapnas ,ne gi tai mano gyvenimas? Kur dingo mano laimė, kodėl jį mane apleido ir pasigrėbė viką ką branginau?Mačiau šviesą, Giedriu,aš jo taip pasiilgau...Kai iš akių dingo šviesa ,pamačiau kažkokį vaikiną ir jaučiau kaip gelią visą mano kūną.
-Panele,kaip jūs?- kalbėjo nepažįstamas vaikinas.
Pajutau ,kaip jis mane iškelią iš mašinos ,jaučiau kaip mano akys užsimerkia jaučiau ,kaip netenkų jėgų.
Pramerkiau akys ir pamačiau ,kad esu baltoje palatoje,negalėjau prakalbėt nei žodžio ,mačiau savo tėvus ir…
