http://www.cc0cc.com/vb/members/363-albums221-picture1903.html

--------------------------------------------------------------

Verkiau kaip mažas vaikas ,nežinojau kas manęs laukia,nežinojau kur dingo Mantas, o man jo taip trūksto...Išgirdau kaip prasivėrė palatos duris ir įlėkė Lukas su Akvile.

-Ema,kas tau nutiko?Tu juk visada būdavai atsirgi.

-Pamačiau Rimą.

-Rima?Ką ji čia veikia?-paklausė Akvilė.

-Nežinau, tiesiog ją dasivyt mėginau ,bet ji nuo manęs bėgo,o kai jau buvau ne toli mane nutrenkė.

-Tu tikra,kad ten buvo ji?-paklausė Lukas.

-Taip tikra ,nes ji dar į mane atsisuko ,bet nuėjo.

Ištiesiau lapelį Lukui.

-Ema tu turi iš čia išvykti,-kalbėjo Lukas.

-Niekur aš iš čia nevažiuosiu kol nesurasiu Manto.

-Bet Ema...

-Jokių ,bet...

Grįžau namo,jutau kaip man skaudą visą kūną,pasėmiau savo laptopą ir radau laišką:

„Ema ,

Tau bus skaudu išgirsti,bet tarp mūsų viskas baikta,negrįžiu ,neieškok, išvyk iš čia ,dink iš mano gyvenimo.Atrask savo laimę kitur ,nes aš jau pasikeičiau ,man tavęs nebereikia....

Mantas“

Mano veidu riedėjo ašaros ,norėjau šaukt iš skauso,mano širdis dužo š daug dalių ,aš tai jutau visu savo kūnų.Pasijutau išduota ir nuvilta,bet sukaupus visas jėgas atrašiau:

„Tik ne šį kartą...Aš nedinksiu,neišvažiuosiu,ieškosiu ir mylėsiu.....

Tavo Ema...“

Trumputė dalis,naujam įsivažiavimui,po šiandieniniu problemų,tikiuos jų nebekils :)

Komentuokite ir vertinkite :)

Nepykit už klaidas ;)

Tęsti ? ;)

Meeldib! 16