Vilties lašelis (34 dalis)
31, Vilnius, Leedu


http://www.promgirl.com/popups/biggerimage.cfm?cataId=PD&productid=497581&imgindex=1

---------------------------------------------------

Skrydis buvo toks tolimas,negalėjau nuramint savo širdies ,nesugebėjau nusedėti vienoje vietoje ar bent užmigt.Mane kankino mintis apie Mantą ,jo ilgesys ir tas jausmas keistas širdyje,kad jį įskaudinau,bet taip nerimavau ir dėl to,kad grįžtu namo,kaip visi reguos ,kaip seksis ,kas bus toliau.Kai nusileido lėktuvas jaučiaus pavargus.

-Nemiegojai?-paklausė Akvilė.

-Ne,niekaip neišėjo užmigt,-tariau.

Lukas toliau nekalbėjo su manim.Oro uoste stovėjo jo mašina.Įsėdom į ją ir išvažiavom.Parvežėm Akvilę namo ir tada važiavom mes.Jutau Luko pyktiir lyg jam taip pat skaudėtu,visą kelią buvo įtampa.Buvo aplink tamsu,bet dangus buvo giedras ir matės daug žvaigždžių.Kai parvažiavom ,į namus įėjom tyliai,kad nepažadint tėvų,užlipau į savo kamabrį.Ten buvo taip pat jauku,bet ir tiek prisiminimų ,kurie kankino mano širdį .Nuėjau į vonią,nusirausiau ir atsiguliau į lovą.Rankoje laikiau Manto dovanotą grandinėlę.Išgrdau į duris bėldimą.

-Ema, ryt darysiu tavo sugrįžimo šventę,prasidės tavo kerštas,sukviesk visus ir pasakyk ,kad viskas nemokamai,- tarė Lukas rimu balsu.

-Gerai.Ačiū,-mačiau ,kaip jis suraukęs uždarė duris.

Visiems paršiau žinutes ,kad ryte rastu jas.Užsimerkiau ir begalvodma apie Mantą užmigau.

Ryte pabudau nuo telefono garsų,pažiūrėjau į jį ir pamačiau apie dvidešimt žinučių,beveik visi sutiko atvažiuoti į vakarėlį,tarp jų ir Justas.

Išlipau iš lovos,nuėjau į vonią,nusprausiau,pažiūrėjau į veidrodį ir pastebėjau ,kokia tapau pasikeitus tiek išvaizda tiek vidumi.Apsirengiau ir nuėjau į apačią ir pamačiau ,kad jau visi pabude.

-Labas rytas mieloji,čia tau pusryčiau ,kad žinotum,kaip tavęs pasiilgom,-kalbėjo mama.

Ji pasakojo kaip jie čia gyveno,kaip jiems sekėsi,o mes su Luku papasakojome kap mums sekėsi.Lukas į mane net nežvlgtelėjo.

-Mam,mes turim važiuoti šiandiena,susitiksim rytoj,-tarė Lukas.


Mes išėjom iš namų ir sėdom į jo mašiną,važiavom po parduotuves,jis rinko man suknelę.Išrinko raudoną,su didele iškirptimi,ilgą, priglundančią prie mano kūno ir pabrėžiančią mano figūrą, o nugarą paliekančia atvirą.Pavažinėjome po nuosavus namus,kurie nomuojami ir vieną išsirinkome šiam vakarui.Ten viska suruošėm pripirkom daug maisto ,įvairių gėrimų.Vėliau aš nuėjau persirenkt ,o Lukas nuvažiavo visų pasitikt.Užsidėjau suknelę,pasidažiau,ant kaklo užsidėjau Matno dovanta grandinėlę,kaip aš jo jau pasiilgau...Pasigarbanavau plaukus,užsidėjau juodus aukštakulnius ir už dūrų išgirdau beldimą.

-Visi jau susirinko,-kalbėjo Lukas.

Iš antro namo aukšto leidausi laiptais,visi atsisuko į mane.

-Kaip mes tavęs Ema pasiilgom,kokia tu išgražėjus ,vos tave atpažinom,-visi draugai kalbėjo,visi tie kurie buvo mane pamirše,-atleisk,kad tau nerašėm ,nebuvo laiko ,buvo mokslai ir panašiai ,juk supranti.

-Taip,suprantu,-tariau nors širdyje buvo pikta.

Visi šoko, gėrė.Be šokant pajutau kažkieno rankas šalia savęs,pasisukau ir pamačiau Justą.

-Labas Emą,-tarė jis su šypsena veide.

Jis buvo taip arti ,kad galėja užuosti jo kvepalų ir gėrimų kvapą.Mačiau jo akys,jo lūpas,jis sugriebė mane ir prisispaudė prie savęs, jutau kaip man sukos galva nuo...


------------------------------------------------------

Ačiū ,kad skaitote :)

Komentuokite ir vertinkit :)

Nepykit už klaidas :)

Taip pat rašau naują istoriją ,paskaitykite ;)

http://www.point.lt/blog/196328/pabaiga-5-dalis


78 vaatamisi
 
Päevikud
Päevikute uuendamine toimub iga 5 minuti tagant.