Kasutaja lunaangel päevik
8ĮRAŠAS
Mokyklą priėjau lygiai 8valandą. Nes nuskambėjo skambuti į pamoką. Na ir greitai šį kartą aš, neveltu bėgau. Pirma pamoka Istorija. Ūh, nemėgstu jos. Įėjęs į klasę, persigandau.
Istorijos kabinete stovėjo Kostas.! Susiradau laisvą vietą prieš galą ir atsisėdau.
-čia mani vieta. ,-prie manęs priėjo turbūt mano klasiokas.
-Nu ir?
-tai čiuožk iš čia.
-aš pirmas atsisėdau čia, nepatinka susirask kitą vietą, šiukšle. ,-žiūrėjau į jį piktu žvilgsniu, dar kažkoks nevykėlis man pavadovaus kur sėdėti. Jis buvo blondinas.
-Nori gauti į kaulus? ,-ėjo link manęs. Kitos mergaitės šaukė kažką panašaus į „Lauri, nelįsk prie jo, jis naujokas.“ Bet…
Aš labai atsiprašau tų, kurie buvo pradėję skaityti šią istoriją, bet aš turėjau tam tikrų reikalų ir vis negalėdavau prisijungti ir ją įtalpinti čia.
1Įrašas
Labas, aš esu Danielis man 16metų, bet draugai duoda man ne daugiau kaip 14.
Na tai pradėkime nuo pat pradžių, užsimaniau rašyti šį dienoraštį, nes manau, kad mano gyvenimas yra ŠŪDINAS ... Jaučiuosi per daug vienišas, nors turiu tikrai ne mažai draugų, bet.. vis dėlto mano šeimoje dedasi siaubingi dalykai. Aš esu vienturtis, bet tėvams aš nelabai ir rūpiu.. ką čia ir bepridurti mano mama advokatė, tėtis drabužių firmos direktorius.. Aukštos pareigos…
Didelis, didelis atsiprašau, kad taip ilgai nebuvo šito įrašo!!
Dėl visą ko įdedu ir 8 įrašo nuorodą: http://www.point.lt/blog/197290/saugok-savo-jausmus-8
9įrašas
Bet kad ir kaip būtų keista, jau buvo dešimta valanda vakaro ir kažkas skambino į mūsų namo duris. Atsikėliau nuo lovos ir ėjau laiptais žemyn.
-o, kaip gerai Danieli. ,-prakalbo mano mama. –kaip tik norėjau šaukti tave, nes pas tave atėjo svečias.
Mama nuėjo į virtuvę, o aš tuo tarpu atidariau duris.
-Kąąą tu čia darai??! ,-sušukau. Tai buvo Kostas.
-Gal visų pirmiausia reikia pasakyti „labas vakaras“? ,-nusijuokė jis.
-Aha.. tai ko čia atėjai? ,-numykiau akis nuleisdamas į šoną.
…
Šiame įraše pagrinde yra dialogas, kitame įraše turėtų būti daugiau veiksmo. (:
Labas, aš esu Danielis man 16metų, bet draugai duoda man ne daugiau kaip 14.
Na tai pradėkime nuo pat pradžių, užsimaniau rašyti šį dienoraštį, nes manau, kad mano gyvenimas yra ŠŪDINAS ... Jaučiuosi per daug vienišas, nors turiu tikrai ne mažai draugų, bet.. vis dėlto mano šeimoje dedasi siaubingi dalykai. Aš esu vienturtis, bet tėvams aš nelabai ir rūpiu.. ką čia ir bepridurti mano mama advokatė, tėtis drabužių firmos direktorius.. Aukštos pareigos darbai. Mergina neseniai mane metė.. galima sakyti dėl to, nes nemoku mylėti..
-Danieli! –pasigirdo mamos balsas iš svetainės. –Kokius sakei ten popierius…