Saugok savo jausmus (4)
26, Klaipeda, Leedu


4ĮRAŠAS

Žmogus (negalėjau pasakyti tai mergina ar vaikinas) stovėjo vidurį gatvės ir į jį/ją lėkė didžiuliu greičiu mašina!

Mano suoliukas buvo prie kelio, tad nieko nelaukęs pakilau ir bėgau prie to žmogaus, ir rėkiau kiek galėdamas.

-Ei, SAUGOKITĖS!! –Rėkiau ir užkliuvau už kažkokio akmens, skaudžiai pargriuvau, bet tai ne esmė. Greitai atsikėliau nes buvau ant kelio. Aš buvau per lėtas, mašina į žmogų važiavo labai greitai, žmogus atsisuko į mane ir aš atpažinau, kad tai nuostabaus grožio mergina! Netikėtai į važiuojančia mašiną atsitrenkė iš posūkio išsukusi kita „audi“ mašina. Aš pašokau iš išgąsčio, nes viskas vyko labai greitai ir labai arti manęs. Pirmoji mašina vis tiek „nudaužė“ tą merginą. Pribėgau prie avarijos vietos. Ir tik dabar supratau, kad labiausiai nukentėjusi mašina, man labai kažkur matyta. Greitai atvažiavo greitoji. Toje mašinoje sėdėjo mano...

-Mama!! ,-greitoji išnešė pusgyvę mano mama. Aš stovėjau be žado.-Mama rėkiau!,-pribėgau prie jos, bet vienas iš greitosios pagalbos pasakė, ji be sąmonės. Mačiau kaip ant neštuvų nešė ir tą nuostabaus grožio merginą, nuskubėjau prie kito žmogaus iš greitos pagalbos.

-Kas atsitiko merginai? ,-paklausiau.

-Jai lūžo turbūt koja, neesam tikri. O tu jos giminaitis? ,-paklausė manęs.

-Ne.. aš esu anos moters sūnus.. ,-nuleidau žemyn akis.

-Tai važiuosi su mumis į ligoninę? ,-nužvelgė mane.

-Taip, jei galima.

-tai žinoma, lipk. ,-pakvietė mane.

Audi mašinos vairuotojui nieko baisaus nenutiko, bet vis tiek jis važiavo į ligoninę, nes susižeidė veidą.

Atsisėdau greitosios pagalbos mašiną ir greitai pajudėjom į ligoninę.

-o tu taip pat nusibrozdinęs. ,-pasakė viena seselė žiūrėdama į mano ranką. Matyt kai kritau, nusibrozdinau.

-nieko čia baisaus. ,-dar to betrūko, kad kažką darytų paprastam nubrozdinimui.

-na reikėtu išvalyti...

-ne, -pertraukiau seselę. –Man tikrai nieko nėra, svarbiausia mano mama ir mergina. ,-nusišypsojau kažkokia keista šypsena.

Prisiminiau tėvą. Įsijungiau I-Phone ir surinkau tėčio numerį.

-Alio?

-Tėti čia aš.

-Taip žinau, kada parsivilksi? ,-kalbėjo jis piktai.

-Tėti, klausyk, aš buvau parke..

-Parke?!! –pertraukė jis mane.

-Taip, tėti klausyk, mama pateko į avariją! ,-greitai sušukau aš.

-Baik krėsti pokštus. ,-tėčio balsas surimtėjo.

-Atvažiuok į ligoninę. ,-pasakiau ir numečiau ragelį, nes jau spėjome atvykti į ligoninę. Netikėjau savo akimis ką pamačiau stovint prie ligoninės.. tai buvo Diana ji su kažkuo šnekėjosi telefonu, nusukęs žvilgsnį nuo jos išlipau iš greitosios pagalbos mašinos. Mamą išnešė greičiausiai, po to merginą. Mano mama buvo be sąmonės.

Atsisėdau laukiamajame. Seselė priėjo prie manęs.

-Tu esi Wilson sūnus? ,-paklausė ji.

-Taip.

-o mergaitei, kurią atvežė kartu, kas nors esi?

-ne. ,-Atsakiau, nuleidęs akis. –Kaip mano mama? ,-Paklausiau.

-Ji dabar be sąmonės, daktarai bando padaryti ką gali. Ji jau ruošėsi eiti, bet aš jos paklausiau, nejučiomis.

-Gal galėčiau aplankyti merginą? ,-žiūrėjau seselei į akis.

-Na, tu jai ne šeimos narys, nelabai gali. ,-nužvelgė mane. Seselė buvo jauna, blondinė, apie 25-26metų.

-Labai prašau. ,-Ką?? Nuo kada man rūpi nepažįstamos merginos? Kas man pasidarė?! Pasigailėjau, kad paklausiau išviso.

-Na truputėlį vėliau ,-Ji tai pasakiusi nuėjo prie kitų žmonių.

Greitai atvažiavo mano tėtis, geras, nesitikėjau, kad manimi jis patikės.

-Danieli, kaip ji? ,-susirūpinęs, pribėgo prie manęs.

-Nieko gero. ,-nuleidau žemyn akis. Tėtis mane apkabino.

-Ak, Danieli, tikėkimės jai viskas bus gerai. ,-liūdnu, vos neverkenčiu balsu kalbėjo jis.

-Taip. -,atstūmiau jį. –Aš einu pakvėpuoti gryno oro. ,-pasakiau ir ėjau link paradinių durų.

-Palaukite, pone! ,-kažkas kreipėsi į mane.

Atsisukau ir pamačiau, kad prie manęs eina ta pati seselė, su kuria kalbėjau.

-Jūs galite ją aplankyti, dabar. ,-nusišypsojo ji. Perskaičiau jos vardą ant kortelės. „Karolina Kavaliauskaitė“

-ačiū, Karolina. ,-nusišypsojau. Seselė taip pat nusišypsojo.

Seselė parodė į kurią palatą eiti, ir nuėjau.

-Labas vakaras. ,-įėjęs pasakiau.

-Labas ,- nusišypsojo mergina. Ji tikrai graži, net labai!

-A. aš norėjau pasakyti, kad mačiau kaip patekai į avariją, tad labai užjaučiu. ,-pasakiau, žiūrėdamas tiesiai jai į akis. Jos buvo žydros, labai ryškiai. Ji nuostabi!

-Ačiū. Aš esu Urtė. O tu būsi.. ,-nužvelgė ji mane. Urtė gulėjo palotos vidurinėje lovoje iš viso jų buvo trys.

-Aš Danielis, malonu. Kaip koja? ,-neatitraukiau akių nuo jos.

-Na nieko, iki vestuvių išgis ,-nusijuokė. -Ko tu taip į mane žiūri? ,-nusijuokė ji vėl. –nejaugi aš tokia baisi?

-Ne, kaip tik atvirkščiai. ,-nusišypsojau, nenuleisdamas akių.

-Oho, koks tu mielas! ,-Nusijuokė ji. –Prisėsk. Urtė ranka parodė į mažą foteliuką, prie jos lovos.

-Ačiū, bet aš jau eisiu. ,-nusišypsojau.

-Ak, tai gal apsikeičiam numeriukais? ,-nusijuokė ji.

-Gerai. ,-Padiktavau jai savo numerį ir išėjau iš palatos. Tik spėjau uždaryti duris prie manęs bėgo suaugęs vyras ir moteris, iš galo maža mergaitė.

-Jūs Urtės tėvai? ,-Paklausiau su šypsena veide.

-Taip, o tu būsi.? ,-pasakė vyriškis darydamas duris.

-Danielis, naujas Urtės draugas. ,-nusijuokiau.

-Aišku. ,-nusišypsojo ir vyras. –Aš Urtės tėtis, ta moteris kur ką tik įbėgo į palatą yra Urtės mama, o čia mūsų antra duktė, Urtės sesė Milda. ,-parodė jis ranką į prapuolančią tarpdurį mergaitę.

-Malonu susipažinti, tai aš jau eisiu. ,-Pasakiau ir ėjau link tėčio. Tėtis sėdėjo ant kėdės, nuleidęs galvą, prisėdau šalia.

-Kaip mamai? ,-paklausiau susirūpinęs.

-Nėra žinios. Beje, kai tu man paskambinai, pas mus buvo atėjęs tavo senas draugas Lukas. Paprašė tavo numerio, tad daviau. ,-pakėlė akis į mane.

Lukui?! Tam asilui?! Už ką man taip..

-Aha.. ,-numykiau ir ėjau lauk iš ligoninės, norėjosi gryno oro, nemėgstu ligoninės kvapo. Ėjau nuleidęs galvą žemyn ir į kažką atsitrenkiau.

-Atsiprašau! ,-greitai pakėliau akis. Tai buvo Diana. Jos rankose buvo viena dėžutė ir gėlių puokštė. -Labas, Danieli. Sveikinu su Gimtadieniu ,-Padavė man dėžutę. –Čia nuo manęs.

-Ačiū. ,-numykiau. –žinai nėra nuotaikos, malonėtum pasitraukti? ,-žiūrėjau jai tiesiai į akis.

-Negaliu, beje, labai užjaučiu dėl mamos. Ir čia tau nuo.. ,-tiesė ranką su gėlėmis.

-leisk atspėsiu, nuo Luko.? ,- net neketinau imti kvailų gėlių...










Šiame įraše daugiausiai dialogo, kitame įraše tikėkimės kuo nors daugiau. (:

31 vaatamisi
 
Kommentaarid
kase05 16.03.2012

Pranesk:)

Päevikud
Päevikute uuendamine toimub iga 5 minuti tagant.