Parėjęs pagaliau namo, pamačiau tai ko išviso, nenorėjau matyti.

Namo langas buvo išdaužtas. Nieko nelaukęs bėgau prie durų, aišku jos buvo užrakintos, atidariau ir įžengiau į vidų. Ėjau tylomis. Viskas buvo savo vietose, kaip ir paskutinį kartą mačiau, neskaitant to, kad vaza kurią buvau išvertęs buvo sutvarkyta, prie išdaužto lango buvo pilna šukių. Įėjau į virtuvę ant stalo buvo padėtas paketėlis, tas kurį man padovanojo Lukas. Išsitraukiau iš striukės kišenės kitą paketėlį ir padėjau jį ant stalo. Apėjau beveik visus kambarius nieko neradęs, beliko mano kambarys. Įžengęs pro duris pamačiau pūkį. Jis gulėjo ant mano lovos ir miegojo, bet pamatęs mane, meiliai sukniaukė. Apžiūrėjau savo kambarį, viskas buvo vietose lyg ir. Paglostęs pūkį, nulipau laiptais žemyn į pirmą aukštą, nuėjau prie išdaužto stiklo. Apžiūrėjau šukių vietą, nieko neradau. Buvau pamanęs, kad galbūt kas nors su akmeniu išdaužė langą. Išsitraukiau iš džinsų kišenės telefoną ir surinkau tėčio numerį.

-Klausau? ,-atsiliepė jis, mieguistai.
-Tėti paklausyk, gerai? ,-pasakiau savo įprastu balsu.

-Kas atsitiko? ,-Gan per piktokai pasakė jis.

-Parėjęs namo, radau išdaužtą langą, viską patikrinau viskas savo vietose.

-Ooo ne. ,-Nusivylė jis. –Aš grįžtu namo.

-tai negrįžk, pabūk prie mamos, aš uždėsiu kuo nors kol kas langą, kad vėjas nepūstų, o tu paskambink, kad atvažiuotu įdėtu langą.

-Na gerai, saugok namus, vis vien grįšiu, nors ir truputį vėliau.

-gerai. ,-padėjau ragelį.

Nuėjęs į rūsį, susiradau tuščią, didelį, juodą šiukšlių maišą ir užlipęs laiptais į viršų, užklijavau su lipnia juosta ant išdaužto lango. Atrodo idiotiškai, bet kas man darbo. Mano skrandis vėl pradėjo prašyti maisto. Pasiėmiau prie durų numestą maišiuką, išsitraukiau bandeles, užsiplikiau kavos „3in1“ ir atsisėdau prie stalo. Valgydamas žiūrėjau į tuos du paketėlius. Ir kam gi tie du kvailiai, man juos davė? Susinervinau. Paėmiau Pūkiui maisto ir suradau mažą lėkštutę. Užlipau laiptais į viršų, įėjęs į savo kambarį padėjau lėkštute su ėdalu ir atsisėdau ant lovos. Ir kas per diena? Per gimtadienį mama padarė avarija, susipažinau su nuostabia mergina, ir dar pedofilas mane pabučiavo. Ne, kai kitą kartą jį pamatysiu, trenksiu į snukį. Pūkis gailiai sumiaukė, pasidėjau jį ant kelių ir pradėjau glostyti. Suskambo telefonas.

-Nu?

-po kelių minučių atvažiuos darbininkai. ,-pasakė tėtis.

-Aha. O tu grįši?

-tai kas tavo manymu sumokės pinigus?

Padėjau ragelį, nėra tikslo šnekėtis. Prisiminiau kvailus paketėlius ir nulipau į apačią Nuėjęs į virtuvę, atsisėdau prie stalo ir pasiėmiau paketėlius. Pirmiausia atplėšiau Dianos. Tikėjausi blogiausio, bet vis dėlto ten buvo laiškas ir laikrodis. Laikrodis visai nieko, reikės užsidėti ir paerzinti ją. Nusišypsojau. Laišką padėjau į šoną ir ėmiausi Luko, to kaušo paketėlio. Abu paketėliai buvo vienodo dydžio. Atplėšiau ir jį. Jame buvo kuponas į kažkokį saloną. Ar aš jam merga?! Susinervinau ir išmečiau į šiukšlinę. Dar buvo dėžutė su kažkokiu pakabučiu, išmečiau lauk. Nekenčiu to agurko.. (Luko) nuėjau į viršų, prisiminiau savo sąsiuvinį „dienoraštį“ ir pradėjau jo visur ieškoti. Apieškojau stalčius, nes viename iš jų jis turėjo ramiai gulėti, bet neradau. Apieškojau visą kambarį, sugaišau 20minučių.Vis tiek neradau, per daug nesijaudinau, vis vien ten nieko gero... Tuo tarpu atvažiavo meistrai ir tėtis. Į apačią nėjau. Buvau dar su batais, nuo lovos pasiėmiau striukę ir išlipau pro langą, lipau ant medžio šakos, paslydau, bet netiek, kad nukrisčiau. Nenorėjau tėvo akyse matyti. Ėjau gatve. Nuėjau į parką kur buvau aną vakarą. Atsisėdau ant vieno iš galybės suoliuko. Parke buvo trejos porelės ir kažkokia mergina. Neįdomu pagalvojau ir išsitraukiau telefoną. Radau žinutę gauta nuo Urtės.

O gražuoliukau, man 15. (šypsenėlė)

Tai perskaitęs ir pats nusišypsojau. Jau buvo 7valanda vakaro. Na greitai tas laikas eina. Užsižiūrėjęs į telefoną nepastebėjau, kaip netikėtai kažkas priėjo prie manęs ir apkabino. Atpažinau, kad tai Lukas.

-Lukai, sūka tu! ,-nebeišlaikė man nervai ir trenkiau jam. Tuo pačiu atsistojau.

-Danieli, už ką. ,-prisidengęs veidą jis nuėjo šalin.

-tu gal visai lohas?! ,-užrėkiau ir trenkiau jam vėl. Nors jis ir mano geriausias draugas, bet dabar jau nebe. Lukas nieko nelaukęs trenkė man atgal į pilvą.

-Atsiprašau ,-tarė jis man, apkabindamas mane. Aš susirėčiau iš skausmo, kai jis man trenkė, bet vis tiek jam trenkiau su ranka į veidą.

-DEBILAS. ,-išpyškinau ir susirėčiau vėl. Jis vėl prie manęs priėjo ir pasilenkęs pabučiavo į žandą tuo pačiu spyrė man į pilvą. Aš jutau, kai jis atsisėdo ant suoliuko. Aš dar gulėjau ant žemės, taip pat pamačiau ant žemės gulintį mano telefoną. Nervai nebelaikė, atsikėliau nors ir kaip skaudėjo pilvą.

-Tu nesveikas. ,-žvelgiau jam į veidą, susiimdamas savo pilvą su viena ranka.

-Atleisk, aš to nenorėjau. ,-jis sėdėjo susiėmęs rankomis veidą.

-Tu Debilas.. ,-sumurmėjau. Atsisėdau ant suoliuko, nes prie mūsų jau ėjo žmonės.. Pakėliau telefoną, įsidėjau į kišenę, apsivaliau striukę. Trenkiau Lukui į veidą ir ėjau link ligoninės.

-Kur eini? ,-paklausė jis manęs, man iš už nugaros. Jis pasiliko ant suoliuko. Turbūt susiėmęs veidą, lopas.

-Ne tavo sušiktas reikalas. ,-Ėjau vieną ranką įsikišęs į džinsų kišenę, o kita ranka jam rodžiau vidurinį piršta. Į jį neatsisukau. Ėjau ligoninės kryptimi, pilvą skaudėjo nežmoniškai. Taksi nenorėjau stabdyti. Prie manęs sustojo kažkokia mašina.

-Vėl tu kažkur droži?! ,- Atsidaręs langą kalbėjo Kostas.

Kodėl jis? Piktai pagalvojau.

-Koks skirtumas. ,- ėjau toliau. Jis su mašina važiavo taip pat lėtai.

-Tu neįsivaizduoji. ,-Kai jis tai pasakė pažvelgiau į jį. –Didžiulis skirtumas. ,-pasižiūrėjo jis ir į mane. Nusukau akis vėl į kelią.

-Gal pavežėti? ,-pasisiūlė.

-netoli, nueisiu. ,-numykiau.

-Sėsk tik, aš irgi į ligoninę važiuoju. ,-iškur jis po galais žino??

Dar labiau pradėjo skaudėti šonkaulius. Na nieko, gal jis ne gėjus..

-Nu ok. ,-įlipau į jo mašiną. Atsisėdau į priekį.

-Tai kas guli ligoninėje, kad taip dažnai ten būni? ,-paklausė jis manęs.

-Mama. ,-išsitraukiau telefoną, kaip ir tikėjausi telefono ekranas buvo įskeltas. Lukas, tas pydarastas dar atsiims..

-Aišku. ,-daugiau nebeklausinėjo, ačiū dievui.

-Na atvažiavom. ,-nusišypsojo.

-Ir pats matau. ,-numykiau ir išlipau iš mašinos. -Beje, ačiū. ,-uždariau duris ir nuėjau į mamos palatą.

-Danieli?.. ,-Tai kalbėjo, silpnas mano mamos? Balsas. Pakėliau akis. Taip, tai mama.

-Mama.. ,-priėjau prie jos.. –Kada pabudai? ,-nusišypsojau.

-Ką tik. Kur aš?

-Ligoninėje, gi padarei avariją.

-Tikrai?

-Taip. ,-Aš žvelgiau jai į akis, o ji man. –Myliu. ,-tai pasakęs atsisėdau ant kėdės prie jos lovos.

-aš tave brangusis. ,-taip čia mano mama. Tik ji gali iš niekur mane vadinti brangiuoju.

Į palatą įbėgo tėtis.

-Brangioji, atsibudai! ,-Jis pribėgo prie mamos ir pabučiavo ją. Pabuvau palatoje dar gerą 20minučių ir atėjo seselė.

Išėjęs į koridorių atsisėdau ant kėdės ir pasiėmiau telefoną. Jis nors ir buvo įskilęs, bet dar ėjo rašyti. Tik per įskėlimo vietą nereagavo. Įskėlimas ir ne taip matėsi, bent tai gerai, nes tėvas būtų pakėlęs chaosą per visą ligoninę.

-Danieli. ,-prakalbo tėtis, išėjęs į koridorių.

-Nu?

-Ryt eisi į mokyklą. ,-pasakė tėvas ir atsisėdo prie manęs.

-Ok.

-daugiau nieko nepasakysi?

-pėstute reiks eiti?

Tėvas nusišypsojo.

-Rytoj dar taip, bet vėliau jau galėsiu nuvežti. ,-pasakė jis, žiūrėdamas į mane. Jis buvo laimingas.

-Pala, rytoj antradienis? ,-paklausiau aš.

-Taip.

Aš nuėjau prie gėrimų automato ir nusipirkau kavos. Pasiėmęs telefoną radau žinutę nuo Urtės.

Mane paleis jau rytoj!

Parašiau atsakymą:

Nuostabu. (šypsenėlė)

Iš karto gavau atsakymą.