TAIP.. MANO NAMAI TIKRAI NETVARKINGI..

Susimečiau aprangą ir sportbačius į sportinę kuprinę, ir nubėgęs į savo kambarį, pasiėmiau striukę ir telefoną. Tuo metu, suskambo telefonas, nežiūrėjęs kas skambina, pakėliau ragelį.

-Alio?

-E, kur tu? Buvom susitarę susitikti lygiai puse 5. –Tai buvo Kevinas, Kevinas teisinguolis, jis nemėgdavo vėluoti, jis visada ateidavo laiku ir ištesėdavo ką būdavo prižadėjęs. Girdėjau mašinos garsus.

-Jau einu. –pamelavau. –tuoj būsiu.

-Jau galvojau, kad pamiršai. -Girdėjau, kaip jis nusijuokė.

-Eik tik, ar aš galėčiau pamiršti tokį dalyką? ,-Aš nusijuokiau, besimaudamas striukę.

-Tu? Tu tai tikrai galėtum.

-Ok, jau einu. –Padėjau ragelį ir išėjau iš namų. Lauke buvo šaltoka, bet truputį pabėgęs, sušilau. Perbėgau per kelią, padusęs pradėjau eiti, netrukus priėjau mokyklą. Nuėjęs į persirengimo kambarį, greitai apsimoviau šortus, marškinėlius, sportbačius ir nubėgau į salę.

-Štai kur tu! -Kevinas sušuko ir metė kamuolį į manę. Aš jį sugavau. –Vis dar gera reakcija, kaip matau. –jis nusijuokė.

-Tikėjaisi, kad per atostogas pamiršiu kaip žaisti krepšinį? –nusijuokiau ir padaręs dvižingsnį, įmečiau į krepšinį.

-Neblogai. –Kevinas nusijuokė, pagavo kamuolį ir nusivaręs kamuolį iki tritaškio, bandė mesti, bet prametė.

Nusijuokiau ir pagavęs kamuolį, įmečiau. –O kur kiti? –paklausiau.

-Nežinau, turėtų jau čia būti.

-Tai aš vienintelis negaliu vėluoti? –nusijuokiau ir bandžiau mesti tritaškį, mano nuostabai – pataikiau.

-Taip, tu esi išskirtinis. –jis nusijuokė ir vėl bandė mesti, bet nepavyko. –Šiandien ne mano diena! –susinervinęs sušuko.

-Nesinervuok, viskas gerai, aš pats nepataikau. – bandžiau mesti ir vėl pataikiau.

-Tu ką, gal kokia NBA žvaigždė? –Nusijuokėm abu.

Į salę įėjo Tadas ir Krisas.

-Jūs vėluojat! –Kevinas sušukęs metė kamuolį į juodu. Tadas gavo į veidą. O Krisas pagavo, jis kaip ir aš įmetė į krepšinį, o Tadas pradėjo vytis Keviną.

-Aš nenorėjau! –Kevinas suspiegė kaip mergaitė ir pasileido bėgti.

-Tu atsiimsi! –Tadas susinervinęs sušuko.

Krisas priėjęs prie manęs pasisveikino. Padavė ranką.
-Sveikas, jie kaip visada mažvaikiai. –pasakė jis.

-Ko tikėtis iš nevykėlių. –nusijuokiau ir mečiau į krepšinį. Pataikiau kiaurą.

-Neblogai. –Krisas nusijuokė ir metė kamuolį, jis taip pat pataikė. –Ką manai apie: aš tu prieš tuos du, jis parodė ranka į Keviną, gulinti ant žemės ir Tadą draugiškai mušantį jį.

-Sutinku.

-Ė, Judu, ateinat čia!. –Krisas sušaukė.

Kevinas atsistojo ir trindamasis ranką ėjo link mūsų.

-Manau man dabar ranka ištins. -mes visi nusijuokėm.

-Pats kaltas. –Tadas pasakė tai rimtai.

Kevinas kėlė kumštį, bet aš jį sustabdžiau.

-Ė, ramiau. Mes atėjom čia žaisti, ne? –Pasakiau gan piktai.

-Rimtai, einam žaist, aš su Tomu, ir judu kartu. –Krisas pažiūrėjo į Kevina su Tadu.

-Tu ką juokauji? Mes niekaip nelaimėsim prieš judu. –Kevinas parodė į mus su ranka, kaip į kokias įžymybes.

-E, o tu manęs nenuvertink! –Tadas vėl trenkė Kevinui į ranką.

-Hahahaha, kaip juokinga. –nervingai pasakė Kevinas, trindamasis ranką.

-nesielk kaip mergiotė. –nusijuokė Krisas.

-Kalbant apie mergas, ką jos čia daro? –parodžiau su ranka, į dvi merginas, sėdinčias ant suolelių.

-Nenumanau. –Pasakė Tadas.

-Pažįstat jas? –Paklausė Kevinas

-Pirmą kartą matau. –Krisas pažiūrėjo į jas.

-Naujokės? Mokslų metų vidurį? –Paklausiau taip pat žiūrėdamas į merginas.

-Kaip manai, reikėtų pasisveikinti? –Paklausė Kevinas, pasitaisydamas marškinius.

-Gal. –Numykiau. Manęs jos nedomino.

-Vėliau. –Taip pat numykė Tadas.

-Jūs ką juokaujat? eime! –Kevinas atėmė iš manęs kamuolį ir nubėgo prie merginų.

Mes nusekėm jį iš paskos.

-Sveikos merginos! –Pasisveikinau, dirbtinai nusišypsodamas ir pakeldamas ranką.

-Jūs naujokės? –Paklausė Kevinas apžiūrinėdamas vieną blondinę.

-Taip. –Blondinė šypsojosi, ir net nežiūrėjo į Keviną, jos akys buvo įsmeigtos į Tadą. –Ką jūs čia veikiat? –Tadas paklausė, net nežiūrėdamas į blondinę.

-Mums turėjo aprodyti mokyklą, bet nieko neradę, ir išgirdę triukšmą, atėjome čia. –tai buvo visai graži mergina, tiesūs, rudi plaukai, mėlynos, ryškios akys, apsirengusi paprastai, bet atrodė gražiai.

-Aš esu Kevinas. –Jis parodė į save, po to ranka parodė į mus. –Čia mano draugai, Tadas, Tomas ir Krisas.

-Aš esu Auksė, o čia mano jaunesnioji sesė Martyna. –kalbėjo blondinė, kuri pasirodo yra Auksė.

Aš nusišypsojau.

-Na šiandien, šiuo metu mokykloje tikrai nieko nerasite, bet mes su malonumu aprodytume jums mokyklą, argi ne vyručiai? – Kevinas pažiūrėjo į mus.

-Mes turime treniruotis. –Tadas pagrėbė kamuolį iš Kevino ir patraukė link krepšinių.

-Atleiskit mes tikrai turime eiti. ,- Aš nusišypsojau merginom ir pagrėbiau Kevinui už apykaklės.

-E, o kaip merginos?! –Kevinas numykė, bet pradėjo eiti man iš paskos. –Pasilikit pažiūrėti kaip žaisim! –Jis dar apsisukęs sušuko.

Krisas aplenkė mus ir atėmė kamuolį iš Tado, tas nekreipė jokio dėmesio į jį.

-Tai taip kaip ir sakiau, aš su Tomu, o judu kartu? –paklausė Krisas.

-Aš sutinku. –Šyptelėjau.

-Gerai, išsimetam kamuolį.! –Sušuko Krisas.

Aš priėjau prie aikštės vidurio, tadas taip pat, jis šyptelėjo.

Žaidimas prasidėjo.

//~atleiskit už klaidas, reiškit savo nuomonę. :)