Nusišypsot negaliu, nekyla šypsenos kampučiai. Bet ateinant laikui viskas pasikeis. galbūt tikiu. Kad viskas bus gerai ne šiandien, ne rytoj, bet bus.
Neviltis, nuleistos rankos, nieko nenorėjimas veikti... Aplinkui nieko naujo, tik niūrus pasaulis, nusibodę veidai, aš svajoju kiekvieną dieną į dangų pakilt... Kodėl kiti tiki, kad pasikeisiu? Nenoriu keistis !!! Nenoriu nieko, tik palikti šį pasaulį... Nebegaliu šitaip... Keistis irgi persunku...
Gyvenimas tik žaidimas? Viskas, gana žaisti tuomet.
Ar gali kas pasakyti kokia yra prasmė gyventi? Šeima, draugai, pažįstami? Kokia tame prasmė? Juk kai blogai, kažkaip keistai liekame vieni ir vieniši. Man sakė susiimk arba susigadink gyvenimą, susigadinau, o jėgų pakilti neturiu, ir man nereikia, kad kas temtų į priekį, aš noriu grįšt atgal, į praeiti, taip gyvenu prisiminimais. Ir ką? Juk jau niekada nebebus kaip ankščiau, jau nebus gerai, NEBUS. Iš vaikiškos tapau susiraukus, liūdna... Bet juk nenorėjo manęs vaikiškos, o dabar jau blogai? O dabar man jau nebesvarbu. Nebe ta, jau seniai nebe ta.
Ar bent kartą susimastei, kiek brangių žmonių yra tavo gyvenime? Kiek iš jų, esi jiems reikalingas ne dėl to, kad išpešti iš tavęs naudos, bet dėl to, kad egzistuoji, darai jų gyvenimą gražesnį? Ką jie darytų be tavęs? Ar jų gyvenimas pasikeistų? Ar bent įsivaizduoji, kad kasnors rytą atsibudęs galvoja apie tave, kad pirmoji mintis ryte pabudus yra apie tave? Arba einant miegoti, atsigula į lovą, ir galvoja: " kur tu?" ,"su kuo?" ," ką veiki?" ir pan.? Ar bent pagalvojai, kad šeis laikais dar kasnors meldžiasi netik bažnyčioje, bet ir namuose? Ar nepagalvojei, kad galbūt tave mylintis žmogus už…
*** Ką Tu turi savyje tokio,kas man neleidžia Tavęs taip lengvai paleisti?
Ką Ji turi geresnio,kad taip paprastai dėl Jos mane išbraukei iš savo
sąrašų?
*** Žinau , kad nesuprasi . Bet ar bent numanai kaip Ji dėl Tavęs nerimavo .
? Ji pasiryžusi paaukoti savo gyvenimą Tau , o Tu elgiesi su Ja lyg
savajį jau atidavei kitai .
*** Čia esame tik mudu, nes tai yra mūsų istorija. Istorija, kurios pradžią kurei tu, bet nebijok,
pabaigą sukursiu aš.
*** Taip keista praeit pro žmogų kuris kažkada tau reiškė labai daug .
*** Pasistačiau sieną, ne tam, kad atsiribočiau nuo kitų, tiesiog tam,…
Kur dingo tas žmogus, kurį aš pamilau?
Kur dingo atvirumas???
Tavo bučiniai?
Tavo šypsena?
Kur dingo tie tavo stiprūs apkabinimai?
Kur dingo tavo dėmesys, kurį man rodei?
Kur dingo vaikinas, kurį pamilau???
Juk sakei, kad Tau nepatinka, kai žaidžiama žmogaus jausmais, bet pats žaidei, žaidei mano jausmais. O aš ėmiau ir pamilau tave, nežinau dėl ko, bet myliu... Aš naktimis kaip mažas vaikas verkiau, nes nežinau kas bus toliau?Ar tai jau pabaiga? Viskas? Nebeliks nieko? Pamilau tave kai buvai atviras, o ne tokį principingą ir pasikėlusį koks tapai!!!!!!! Man tokio tavęs nereikia,…