Kasutaja RikOnda päevik
Myli?
-Vakar mylėjau...
-O tai šiandien nebe?
-Nebe.Aš myliu save.
-Savanaude.!
-Nes tavęs man nebereikia?
-Taip, man juk reikia tavęs...
-Juk padovanojau tau širdį...
-Man nereikia jos, man reikia tavęs.
- be širdies nebus manęs ..Širdis myli, o aš ne.Pasiimk širdį ji vis dar neabejinga tau.
-Ką dabar man daryti?
-Gyvenk.
-Kaip?
-Gerai.
-Neišeis taip.
-Turi mano širdį, tavo nuostabiai dailiuose rėmuose ji suteiks jaukumo.Išmoksi gyventi be manes.
-O jeigu man neišeis?
-Paprašyk, kad grisčiau pas tave...
-Juk vistiek negrįši...
-Teisingai.
-Tai kodėl sakai ''prašyk''?
-Man patinka, kai manęs prašo...tu elgdavaisi taip pat...i mano prašymus atsakydavai lediniu žvilgsniu.
-Žinai ką?
-Nu?
-Tu egoiste, savanaude...!!!
-Jei esu savanaude, nes išmokau gyventi be tavęs, tada taip, aš tokia.
-Ir tau be manęs gerai? Nepasiilgai?
Tyla...
Tyla geriau už
tūkstančius atsiprašymo…
Nusišypsok, kai pamatai mane.Aš suprasiu, kad tau be manęs negerai. Grįžti nepažadu, bet pažadu niekada nepamiršti.
Ir vis dėl to mano gyvenime yra daug vaikinų. Pati nesuprantu kodėl.
Anksčiau taip norėjau kažkam patikti. O dabar kai mane ''kabina'' man tai nebepatinka.
Nenoriu nei rimtų santykių, nei pasitampymo, nenoriu nieko. Tiesiog noriu mėgautis jaunyste.
Apkabink tvirtai.Nemeluok.Nes tavo akyse melą įžvelgti lengviausia. ;]
Kalbėjau su Mamuku apie maistą... ;D (M-mamukas; A-aš )
M-kas per išsiknisinėjimas tavo...to nevalgysiu ano nevalgysiu...
A- nu mam, supranti, kad tai kas vaikystėje buvo kišama į būrną per prievartą, dabar manęs nežavi.Nebemėgstu to.
M-mhm...nemėgai ir pupelių sriubos mažytė, bet močiutė duodavo porą litų ir suvalgydavai
A- durna buvau. Būčiau žinojus, kad krizė bus, būčiau po 10 lt ėmus ;DDDDDD
Buvai su manimi, o kitą dieną net nesuprasdavau ar tikrai buvai ar ne. Žaidei tą purviną jausmų žaidimą, tik pamiršai, kad aš jį žaisti moku geriau. Ir po visų mano ašarų, tu dar naiviai tikėjaisi, kad įsileisiu tave į savo gyvenimą.NAIVUOLIS.
Jaučiuosi tokia menka, nesugebanti apsiginti nuo gyvenimo pavojų.Viskas taip blogai, kai tavęs nebėra.
Gyventi prisiminimais nebegaliu.Jie žeidžia , primena viską kas mus siejo.Reikia viską pamiršti, nenoriu tavęs apkrauti savo jausmais.Juk tau jų nereikia.Pažadu atsikėlus ryte pirmiausia pagalvoti apie nuostabią dieną, o ne apie tave. Mylėjau tave.Tikrai.