Per dvidešimt dviejus gyvenimo metus išmokau tik vieno pagrindinio dalyko, niekada niekuo nepasitikėti. Net ir gražiausia ir šilčiausia šypsena tave išduos, sutryps ir pažemins. Ir nesvarbu kiek kartu sau kartosi, jog e visi vienodi pabaigoje stovėsi vienas. Net ir tas žmogus kuris privertė tavo širdį plakti taip greitai, kad atrodė iššoks iš krūtinės pasirinks pasaulį vietoje tavęs. Pasakysi, kad aš pikta ir nusivylusi ir tu neklysi. Turbūt žmonėse visada norėjau įžvelgti gėrį, tačiau jis nublanko prieš poelgius. Neturėčiau kaltinti savęs dėl naivumo, tačiau darau tai. Ir kai nuleidau visus šarvus prieš tave ir pasidaviu tu tik nusišypsojai supratęs , kad neliko nieko kas tave daugiau domintu. Ir laikui bėgant tu pradėjai griauti savo sienas, o aš iš naujo stačiau savas, tad klausimas tik vienas... Ar po visko sugebėsiu sulaukti tavęs nuogo su sugriuvusiom sienom. nuotrauka is www.weheartit.com

Meeldib!