Vilties lašelis (61 dalis)
31, Vilnius, Leedu


http://weheartit.com/entry/27451229

--------------------------------------------------------------------------------------------



Ilgai laukta dalis ir aqtsiprašau,kad teko tiek palaukt.Na žinot atšilo oras ,paliko gera ir šilta lauke ir jau nebesinori būt namie noris išlysti iš savo dėžučių ir pajausti saulės spindulius,bet pasistenksiu nebeapleistsavo kūrinėlių ir juos rašyti ;)

-Kelkis miegale,remontas prasideda,-su šypsena tarė Maksas.

-Ką tu čia veiki?Dar tikpuse septynių!Dink!!!!-sušukau ir paleidau į jį pavagalvę.....

Mane apėmė siutas,kaip jis gali taip anksti ateiti...Nuėjus į vonia palindau po dušu.Vauond man padėjo nusiramint ir nuvyti miegą šalin.Gal ir ir gerai,kad taip anksti viską pradėsim ,taip greičiau viską ir pabaigsim ir galėisu jo nebeamtyt ,ir neberzins jis manęs su savo kvailais priekabiais.Išlipus iš vonios greit išsidžiovinau plaukus ,užsidjau džininius šortus ir paprasta maikutę,kad jei kas nutiktu nebūtų gaila sugadint.Leidausi laiptais į svetainę ir ten mačiau Maksą ir kažkokį vaikiną ,kuris sovėjoį mane nugara.

-O pagaliau atėjai,-tarė Maksas,-čia mano brolis.

-Aš Ramūnas,-prisistatė tas vaikinas,- čia mano mergina Dovilė,-iš už jo išlindo, neaukšta ,mielo veido ,šviesiai rūdų plaukų mergina,-tikiuosi nieko prieš ,kad ir mes padėsim remontuot kambarį,-klabėjo Ramūnas.

-Žinoma,kad ne,-taraiau,-taip greičiau užbiagsim,aš Ema,-prisistačiau jiems.

Įjungiau muziką ir mes visi nuėjom į mano kambarį,išnėšėm visus baldus ir kai kamabrys buvo tuščias ,prasidėjo remonatas.Plėšėm tapetus ,drekinom juos su vandenių ,kad jie greičiau nusiplėštu ir tada Ramūnas su Maksu užpuolė Dovilę ir ją išmaudė ,o tada atėjo mano eliė.Bet aš neapsileidau ir jiems nemažai kliuvo.Visi juokėmis vieni iš kitų ,buvom šlapi kaip ančiukai ir buvo begalo linksma.Kai jau kambarys buvo visas paruoštas remontui,be tapetų tik plikos sienos jau buvo apie pirma ,ir visiems pasiūliau papietauti.Kol jie šlojo šiukšles aš padariau krūvą sumuštinių ir visiems įpyliau sulčių.Atsisėdau ant kedės ir kažkaip darės vis liūdniau.

Prisiminimai manęs dar niekaip nepaliko,nors ir mėginau jų išvengt.Mantas vis grįždavo pas mane,kartais norėtus ,kad jo niekada nebūčiau sutikus.Jis kaip šešėlis mane persekioja.Jis žinojo mane iki širdies gelmių,kekviena mano kūno lopinėlį ir visą mane.Aš jam atidaviau visa save nuo širdies gelmių iki visų širdies kertlių,nuo svajonių iki realybės.Bet taip ,jis ne be mano....Aš pamiršiu...

Išgirdau už savęs žingsnius pamačiau ateinančia Dovilę.

-Kaip linksma čia šiandiena,seniai tokios geros dienos neturėjau,tarė ji man.

-Jei nori galim vakare išeit į miesta prasiblaškyt,o grįžtant nusiprikt vyno ,ką nors pasigamint vakarienei,pažiūrėt filmą,pasiliktumet čia per naktį ,o rytoj pabaigtumem daryt kambarį,nes nebeturėtu būt like daug darbo.Ką manai?

-Būtų visai smagu,pakalbėsim dar su vaikinais ir nuspresim.

Visi sutiko su mano pasiūlimu ,bet mane kažkaip neramino,kad ir Maskas pasiliks,nors šiandiena su juo buvo linksma,bet vistiek jo elgesys kartais mane nervina.Kaip ir sakiau remontas ėjo labai greit.Lubos ir sienos jau buvo ištapetuotos,liko tik grindis, kurias padarysim rytoj.O aš jau stovėjau duše ,nes buvau visa balta.Per pusvalandi susiruošiau ,užsidėjau džinsinius bridžus ir raudoną bliuskutę ir mes jau sedėjome mašinoje,važiavome į miestą.Vaikčiojome po mietą,jį vis labiau apleido saulė.Stebėjome besileidžiančią saulę,juokėmis ir leidom geriai laiką.Oras po truputi vėso ,o prisiminiami,kuriuos vis mėginau nuvyt,aplankydavo mane.Tokie vakarai man primindavo jį.....

-Apie ką galvoji?-paklausė Maksas.

-Nesvarbu,-atsakaiu.

-Turbūt apie barbių namelį,-juokdmasis tarė jis man.

Aš jam nieko neatsakiau,bet tokie jo žodžiai mane įskaudino,kaip jis drysta taip klabėti,nežinodamas apie mane nieko,net nenumanydamas kaip dega mano širdis...Dovilė priėjo prie manęs.

-Nekripk dėmesio į jį,čia jau greičiau jam rūpi visuokie nameliai ,jis dar nesubrendes ir paikas vaikas,kuris nieko gyvenime nėra matės.

-Pastebėjau,jam svetimas skausmas ar net toks dalykas kaip pagarba.Otokių žmonių aš nemėgstu,- tariau.

Kai saulė nušvietė paskutiniais spinduliais ,mes nuėjom į parduotuvę.Pasėmėm vyno ir daug kitų produktų.Aštuna vakaro jau buvo namie ir su Dovile gaminome vakarienę,nieko ypatingo,vištienasną su ryžiais,bet su ja buvo smagu.Dovilė miela mergina,ji begalo myli Ramūna ir jie abu yra Makso priešingybės.Abu patyre daug gyvenime,patis turėjo užsidirbt ant savo namų,daug iškentėja meilėje,kol surado vienas kitą ir yra beproto laimingi,gal ir aš kada nor po visų nusivylimu atrsaiu tokią meilę.....

Gero skaitymo :)

Vertinkite :)

Komentuokite ;)

Nepykit už klaidas ;)

85 vaatamisi
 
Kommentaarid
kase05 29.04.2012

Pranesk:)

ViltiesLaselis ViltiesLaselis 06.05.2012

Rašyti atsakymą...

Emii 29.04.2012

Iš dalies daug žioplų klaideliu yra. Pranešk, žalias

Päevikud
Päevikute uuendamine toimub iga 5 minuti tagant.