http://a-to-the-g.blogspot.com/2006/04/fashion-angels.html

-------------------------------------------------------------------------

Štai mano naujoji dalis,po daug laiko...Buvau trumpam dingus.Kodėl? Pati nežinau trumpam mano muza mane paliko,nebuvo minčių ir išdalies noro rašyti.Netykėtai išgaravo ,dingo ,išnyko,bet taip pat ir staigiai grįžo ;)

Ir tikiuosi ,kad ši dalis,nors ir trumputė,patiks ;)

Negalėjau niekaip užmigt,pakilus iš lovos nuėjau į virtuvę.Įsipyliau šalto vandens ir išgirdau kaip kažkas rakina duris.Ir visi su didžiuliu triukšmu įžengė į namus.

-O Ema,jau pirma naktie ,o tu dar nemiegi.Justas su Sofija kartu rytoj važiu į lietuvą ir mes drauge,-tarė Lukas,- jie jau susiburkavos- su šypsena tarė,jis žinojo,kad man dėl to neskaudės.

Aš tiesiog nieko neatsakiau jamį tai.

-Ei Ema tu girta?-paklausė jis.

-Ne,man viskas gerai,-vos ištardama atsakiau.

-Taip kur gi.

Juokdamasis pakėlė mane Lukas ir nešė į kambarį,nes aš vos nenukritau.Kai jau buvom mano kambaryje aš tariau:

-Gali pabūt su manim kol užmigsiu?

-Žinoma,-tarė jis.

-Ačiū ,aš jau nebemoku užmigt viena,be jo.Aš pasiilgau...

-Žinau Ema.Žinai kai taip guli ,esi panaši į angelą ,atrodai tokia miela,kaip vaikystėje...

-Ačiū,-tariau.

Užsimerkiau ir nepajutau kaip užmigau.Sapnavau keistą sapną.Ta vaikiną kuris mane rado miške ir kaip jis šaukia :

-Myliu tave mano angele.

Pabudau su keistu jausmu,kažkas virpino mano vidų .Buvau viena savo kambaryje.Už lango tekėjau skaisti saulė.Pakilau iš lovos nuėjau į vonia ir pasileidau dušą.Stovėjau po juo ir galvojau ką galėtu rekšt tas sapnas,bet turbūt ,kad nieko ,tiesiog esu dėkinga ,kad mane rado ,o Lukas mane pavadino vakar angelu ir manyje viskas susimaišė, nes vakar pergėriau.Bet kaip keista galva nei trupučio neskaudėjo.Bet kaip man trūksta Manto...Bet taip jo nebėra ir šiandiena prasideda naujas mano gyvenimas.Stengiaus pakelt sau nuotaiką.Nuėjau į svetainę ,namie nieko nebuvo,ak taip visi išskrido į lietuvą,o aš tai pramiegojau.Užsileidau muzką ant viso garso.Užsidėjau trumpa,rūžavą suknelę,juk vasarareikia pasimėgaut pagaliau saule.Pasidažiau ,išsidžiovinau plaukus,pasėmiau baltą rankinuką į kurį susidėjau viską ko reikės ir aš jau pasiruošus.

Išėjau į miestą ir vaikštinėjau.Saulės spinduliai šildė mane,buvo gera ,kažkokia palaimamane užplūdo.Nesinorėjo galvot apie nieką tik apie saulę ,dangų ir šilumą.Tik staiga pajutau smūgį iš rankų iškrito rankinukas.

-Oj atleisk nepamačiau tavęs,-tarė kažkur girdėtas balsas.

Pakėlus akis pamačiau tą vaikiną iš miško.

-Ei čia tu,-jis tarė,- kiap gražiai atrodai ,kaip angelas,sunku atpažint po to karto kai tave mačiau.

-Ačiū,-išraudau,- tada blogai jaučiau ,bet tai nesuteikia teisės į mane trankintis,-apsimečiau supykus.

-Taip, atsiprašau.Buvau paskendės savo mintyse,gal galiu už skriauda pavaišint kava?

-Jei nesinorėtu jos ,nesutikčiau.Bet dabar gerai,-tariau jam ir nusišpsojau.

Pamatėma šalia esančią kavinę ir įėjom į ją.....

Vertinkite :)

Komentuokite ;)

Nepykit už klaidas ;)

Meeldib! 19