http://horsecrazy76.edublogs.org/2011/04/20/random-horse-fact/

-------------------------------------------------------------------------------

Mano mintis nutraukė beldimas į kambario duris:

-Ei gražuole paskubėk- tai buvo Mantas.

-Gerai ,gerai skubu gražuoli- net pati nesupratau kodėl taip ištariau ,na taip jis tikrai labai gražus ,betniekada nebūčiau jokio vaikino taip pavadinus ,tiesiog taip nebūčiau išdrysus.

Apsirengiau paprastus džinsus ir maikutę ,juk einam jodintė ,susirišau plaukus,užsidėjau kedukus, o svetainėje manęs jau laukė Mantas.

-Na ką pasiruošus ?

-Taip žinoma.

Išėjom iš namo ir ėjom link ežero,keista aš maniau ,kad mes važiuosim į žirgyną.Taip ėjom kokias dešimt minučiu kol nuėjom iki kitos ežero pusės ,tada neištvėrus paklausiau:

-Kur mes einam? Aš maniau ,kad važiuosim į žirgyną.

-Važiuosim?- juokdamasis tarė Mantas- na jei tau nepatinka turėt nuosava žirgyną ,tai galim važiuot.

Susigėdau ,nes jis iš manęs juokėsi ,kaip visi...Liūdesys mane apėmė ,kažkodėl norėjosi bėkti iš čia ,bėkt toli kur nėra nieko ,kur galėčiau būt viena...Mano mintis nutraukė Mantas:

-Ko liūdi Ema?

-Neliudžiu.

-Nemeluok, aš matau ,sakyk kas yra- tarės priėjo prie manęs ir žiūrėjo į mano akys.

Kažkodėl jo akys mane prikaustė ,jos buvo tokios gilios ir prasmingos ,prasmingesnės už visa pasualį ir tokios geros.

-Tu toks kaip visas pasaulis tik tyčiojies iš manęs , esu tik pajokos obijektasir kodėl visi manote ,kad aš neturiu jausmų ir iš manęs galima šaipytis , aš juos turiu ir užteks žeisti mano širdį.

Mano veidu riedėjo ašaros ,pasijutau taip lyg būčiau išliejus tai ką slepiau savo viduje ,bet jutau ,kad tie žodiai buvo skirti kažkam kitam ,bet ne Mantui ..... Taip tai buvo skirta Justui...

-Ei Ema nusiramink ,aš ne toks ir aš nenorėjau tavęs įskaudinti ar įžeisti,tikrai.

-Žinau ,atleisk ....

Toliau visa kelia ėjom ir tylėjom.Priėjau nuostabu žirgyną ,labai dideli , o aptvaruose buvo labai daug žirgų.

-Įsirink viena žirga ,jis bus tavo.

-O kelinta šiandiena važiuosim pas Lina?

-Nevažiuosim, šiandiena bus skirta žirgams,oką tau taip nepatinka būt su manim?

-Patinka tik šeip pasiteiravau.

Man buvo liūdna. Mano širdyje vyravo toks didžiulis skausmas...Apžiūrinėjau žirgus ,visi buvo nuostabus,bet nesugebėjau sau išsirinkt jokio.

-Aš manau ,kad tau tiktu šitas žirgas- pasakė Mantas ir parodė į visiškai balta žirgą,-čia Snieguolė ,ji labai rimta ,bet kartu ir miela, jį begalo stipri,bet ir labai supratinga,manau ji kaip tik bus tau.

-Man ji tikrai patinkna- šyptelėjau – ačiū.

Visa diena Mantas mokė mane įvairiausiu gudrybiu ,kaip sustbadyt ,kaip padaryt ,kad klausytu ,kaip nenukrist ,jis mane mokino visko ko pats mokėjo apie žirgus , taip pat leido pašokinėt per kelias kliūtis ,bet man taip norėjos lėkti ,pajausti vėją ir greitį.Diena slinko į pabaiga , nuvedėm Snieguolę pailsėti. Parėjom ir mes į namus trumpam pailsėt.Nusiprausiau ,persirengiau. Jaučiaus laiminga ,nes su Mantu tikrai buvo linksma, daug juokėmes.Persirengusi ir nuspraususi nuėjau į virtuvę norėjau ką nors užkasti.

-Nieko nevalgyk ,nes mes išeinam ,vakareniaut –tarė Mantas.

Pasėmėm savo žirgus ir išjojom,taio gera buvo jausti vėja , toks nuostabus jausmas lėkti.nNujojomį patį ežero galą, o jis buvo tikrai didžiulis ,jau buvau pradėjus galvot ,kad čia upė,Sustojom nuostabioje vietoje .Mantas patiesė didžiuli dekį atsisėdau ant jo ir atsirėmiau į medį , jis davė pledą apsiklotį ,nes buvo vėsoka ,įpėlė karštos arbatos iš termoso , padėjo salotas , ir daug įvairių užkandžiu.Buvo taip rame ir gera ,kalbėjome apie gyvenima ,kai įsivaizduojam savo ateitį, apie norus ir svajonesir tada pamačiau kokie mes panašus .Abu svajojam apie gražia šeimą ir nuoširdžia melę, abu mėgstam keliausti ir gyvūnus.Gera turėt žmogų su kuriuo yra apie pakalbėt.Ir tada Mantas pakalusė:

-Kas tavo gyvenime atsitiko tokio ,kad tu tokia liūdna? Ir kad turėjai palikt namus ,draugus, viską?

Meeldib! 7