Sedėjom ant sofos,aš verkiau ,ašaros riedėjo per veidą,jaučiau kaip gelia mano širdį ,beverkdama nepajutau ,kaip užmigau....

Pabundu ryte šalia manęs rožė ir raštelis:

„Užgydisiu tavo širdį ,jei tu tik man leisi....

Mantas“

Nežymiai nusišypsau.Bet aš myliu Gierdiu ,nieko man daugiau nereikia .Žvilgteliu į laikrodi ,jau veluoju į studijas ,greit pasitvarkau ir persirengiu.Išlekiu kaip vėjas.Įeinu į klasę ,pamatau Manta ir šalia laisva vieta ,jis pastebėjo mane ir šyptelėjo.Klasės gale prie kažkokios nepažystamos merginos pamačiau dar viena laisva vieta ,nusprendžiau atsistėti ten .Nenoriu daugiau nieko kito mylėt ,noriu ,kad grįžtu Giedrius...Visa diena mėginau išvenkti Manto ir šeip netaip pavyko.Įžengiu į namus ir vėl žibuokliu kvapas...Kaip man jo trūksta...Atsigulu ant lovos įsijungiu mūsų mėgstamiausias dainas, ašaros rieda upeliais, man reikia tiek nedaug tik jo.....Jo ranku ,kad tik galėčiau pajausti jį.Mano mintis nutraukė skambutis į duris ,atidarius jas nieko neradau ,tik rožę ir laiškelį.

Nustebau.Laiškelyje buvo parašyta:

„Nebėk nuo laimės....

Mantas“

Padėjau rožę ant spintelės ir pagalvojau ,mano laimė jau pati pabėgo nuo manęs....Nuėjau į vonia , mano kūnų bėgo vanuo ir ašaraos ,mane valdė skausmas...Atsiguliau į lovą ir jaučiausi tokia vieniša , per keturis metus kol buvau su Giedrium, paskutinius trys metus neteko užmigti vienai , o dabar...Taip beverkdama užmigau....

Pabudau nuo didžiulio triukšmo ,ak taip tai mano žadintuvas...Šeip netaip prsiverčiau atsikelti.Telefone radau žinutę:

-Labas rytas gržuole. –Nežinomas numeris.

Parašiau:

-Labas kas rašo?

Nuėjau pasirengti ,užsidėjau juoda suknelę ant jos švarkelį, užsidėjau aukštakulnius ir kol tiesinausi sav plaukus ,gavau žinutę:

-Mantas.-idomu iš kur jis gavo mano numerį,turbūt jau Kristinos darbas.Nieko nebeatrašiau jam.Jau ruošiausiišeit iš namų ,atidarius duris ,pamčiau ,kad ten stovi.....

Meeldib! 10