http://emmiliuks.blogas.lt/

-----------------------------------

Savaitė ligoninėje ,prabėgo kaip amžinybė.Įžengus į namus užuodžiau žibuoklių kavapą.Jaučiaus tokia vieniša ,pažiūrėjau į veidrodį ir pati savęs neatpažianau ,visa sukūdus, akys raudonos nuo ašarų,jaučiaus pavargus ir išsekus.Nebebuvo mano spindinčių akių.Buvau vieniša ,ilgėjaus Giedriaus.Nebenorėjau nieko matyti. Kartais apimdavo noras išeiti ,išnykti ir nebegrįžti,bet kažkas mane laikė šiam pasaulyje ,prie šios žemės ir pati net nenumanau kas.Juk nieko nebeturiu,visos svajonės sudužo, širdis jau sudaužyta į mylijoną dalių,iš jos liko tik gilus skausmas....

Krkviena dieną į namus ateina tėvai ,šiandiena kaip niekada nenorėjau matyti nieko...Susirinkau daiktus,pajaučiau kaip man nuo piršto nuslydo žiedas,su kuriuo Giedrius pasipiršo.Mano pirštai buvo palike tokie plonyčiai ,kad jis tapo per didelis,įsidėjau jį į rankinuką.Susišukavau plaukus ,kurie neklausė manęs,užsimečiau megstuką ir išėjau.

Ėjau ilga, vingiuota gatve ,per senovinius pastatus ,kuriuos buvo apgaubusi tyla.Su kekvienu žingsniu darės vis liūdniau ,kažakas slėgė mane.Jaučiau kaip mano veidą pradėjo liesti šalti ir sunkūs lietaus lašai, jie vienas po kito krito ant mano veido ir mano odos.Mano kūnas su kekvienu lašu vis labiau sudrebėdavo.Miestą apgaubė tamsūs ir niūrus debesis ,ir paskutinis mažas saulės spindulėlis palietė mano veidą išgirdau už savęs greitus žingsnius....

-----------------------------------------------------------------------

Trumpa dalis,komentuokite ir vertinkite ;)

Nepykite už klaidas :)

Gero skaitymo tikiuos patiks :)

Meeldib! 14