"Gyvenimo Kelias" Keturioliktoji Dalis

19.04.2012

nindzeee

27, Alytus, Leedu

Štai nauja dalis, gali būt kad nuo penktadienio iki sekmadienio dalių nebus, nes gal išvažiuosiu kai kur :)

Malonaus Skaitymo ^^

nuotraukos šaltinis -http://weheartit.com/entry/26658287

-Nu, bet jau padėjau.-pasakė jis ir nusijuokė. Labai norėjau jo paklaust apie Marką, bet tiesiog negalėjau.

-Va aš tau į telefoną įdėjau SIM kortelę ir įvedžiau kelis numerius.-pasakė jis ir padavė man telefoną.

-Ačiū.-nusišypsojau ir paėmiau telefoną iš jo. Padėjau jį ant stalo ir pradėjau stebėt televizorių.

Atrodo mano gyvenimas vėl keičiasi. Abu tylim, tiesiog žiūrim televizorių, kaip mano telefonas suskamba. Pirmiausia galvojau, kad tai Kajaus, bet pažiūrėjus į savąjį, pamačiau jį šviečiantį. Pasiėmiau jį, bet nesupratau kas galėtų man rašyt, juk nieks nežino numerio. Rašė kažkoks nepažįstamas numeris.

***

Nu ką, vėl grįžai, o jau galvojau užstrigai ten amžiams, bet žinok taip būtų ir geriau. :D

xoxo U love

Nesuprantu, kas galėjo man parašyt tokią žinutę. Ištryniau žinutę ir įsidėjau telefoną į kišenę.

-Kas jau čia tau rašo?-smalsavo Kajus.

-Čia tik reklama.-atsisukau į jį ir atsakiau į jo klausimą. Kajus keistai žvilgtelėjo į mane, bet greit nusisuko.

-Žinai, man reik eit pasivaikščiot.-atsistojau ir nusišypsojau. Priėjau prie durų ir moviausi batus, kaip tėtė darė duris ir jos atsitrenkė man į galvą.

-Auč.-sumurmėjau ir pasikasiau tą vietą į kurią atsitrenkė durys.

-Atsiprašau, ar viskas gerai?-priėjęs tėtė šyptelėjo.

-Ahą.-pasakiau ir jau norėjau išeit.

-Kur tu eini?-paklausė jis.

-Einu pasivaikščiot, man reikia truputį pabūt vienai.-pasakiau ir išėjau. Laukia nebuvo tamsu, o žmonių buvo tikrai nemažai. Ėjau gatvėmis ir stebėjau kitus, koki jie laimingi. Dabar vasara, nors tai gerai, nereik į mokyklą.. Eidama žiūrėjau į priekį ir pamačiau merginą su mėlynais plaukais. Pagalvojau kad tai Polina, nes plaukai buvo tikrai labai panašūs. Jau ėjau pro ją ir pamačiau kad tai tikrai Polina.

-Polina?!-sustojau ir paklausiau.

-Taip.-pasakė ji.-O kas tu būsi?-keistai žvilgtelėjo ji ir nužiūrėjo.

-Tipo neatsimeni?-paklausiau ir nusijuokiau.

-O turėčiau?-jau pikčiau kalbėjo ji. O ji tikrai pasikeitė, juk ji visada būdavo laiminga ir mandagi...

-Juk čia aš, Vakarė.-pasakiau ir nusišypsojau. Ji tiesiog pažiūrėjo į mane ir nusisuko. Pradėjo eit tolyn. Stovėjau ir stebėjau kaip ji eina, jaučiausi labai keistai, o iš mano veido dingo šypsena. "Kas jei pasidarė??" pagalvojau.

Nu ką, pirmas susitikimas, nebuvo labai geras. Po kiek minučių, vėl pradėjau eit. Eidama pamačiau suoliuką, nuėjau prie jo ir prisėdau. Išsitraukiau telefoną ir bandžiau prisimint Karolinos numerį. Pagaliau prisiminus, suvedžiau jį ir skambinau jai. Man pasakė kad telefonas išjungtas, turbūt numeris jau nebetoks. Ir ką aš bandau apgaut? Juk jau praėjo du metai, du prakeikti metai, be draugų.. Tuoj mano gimtadienis, gimtadienis apie kurį svajojom kartu su Karolina, atrodė kad jau jį buvom ir suplanavę. O dabar aš atšvęsiu jį, sėdėdama savo kambarį, viena.. Atrodo geriausias būdas, būtų numirt, nes toks gyvenimas tikrai nėra pats geriausias.

-Oooo!! Kas sugrįžo.-išgirstu kaip kažkas sako. Nieko neatsakiau, bet tas vaikinas atsisėdo prie manęs. Atsisukau į jį ir keistai žvilgtelėjau.

-O mes pažįstami?-paklausiau.

-Normalu.-pasakė jis ir nusijuokė.-Gi čia Adamas, durnele tu.-pasakė ir nusijuokė.

-Adamas?? Adamas?-buvau visiškai pasimetus, ji visai kitoks, visiškai pasikeitęs..

-Ne, betmenas.-nusijuokė jis ir apkabino mane.

-Bet tai kai tu pasikeitęs.-nusijuokiau ir nužiūrėjau jį.

-O tai kaip tu galvoji? Ir liksiu toks pats visada?-nusijuokė jis

-Lyg ir.-nusišypsojau.

-Klausyk, šiandien pas mane vyks vakarėlis, dvyliktą, jei nori gali ateit.-pasakė jis.

-Gerai, ateisiu.-linktelėjau

-Ok, nu tai laukiu tada, o dabar turiu eit.-nusijuokė jis ir išėjo. Buvau visai laiminga kad jį susitikau. Atsistojau ir pradėjau eit toliau, kaip pamačiau jį. Pamačiau Marką, Marką su kita mergina, jie ėjo į mane susikabinę rankom. Nenorėjau jo susitikt, tad apsisukau ir ėjau į kitą pusę. Mano akyse pradėjo kauptis ašaros, bet negalėjau leist sau pravirkt, turiu būt stipri ir beto, juk mes net nebuvom tikra pora. Nežinau kas man daros. Grįžau namo ir nusimoviau batus. Nuėjau į svetainę, bet Kajaus jau nebuvo, ant sofos sėdėjo tik tėtė.

-Tėt, aš šiandien išeisiu.-pasakiau.

-Kur?-paklausė jis.

-Pas..-pagalvojau, ech, negaliu jam meluot..-Einu į vakarėlį.-pasakiau .

-Aišku.-pasakė jis. Geras, jis tik tiek be pasakė.. Užlipau į viršų ir nuėjau į kambarį. Ką man apsirengt , juk jokių gražių drabužių neturiu.. Nubėgau į apačią ir paprašiau tėtės pinigų. Greit nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau visko ko man prireiks. Grįžau namo ir viską gražiai pasidėjau. Kritau ant lovos, nes buvau truputį pavargus. Kažkaip netikėtai užmigau..

Atsikėliau ir pažiūrėjau į laikrodį, o tu dieve jau puse dvylikos. Greit susiruošiau ir jau pradėjau eit link Adamo. Jau buvau netoliese, girdėjau muziką, o ji grojo tikrai garsiai. Priėjau prie jo namų, o ten muzika grojo dar garsiau. Užėjau į vidų ir prisiminiau kaip mes su Karolina buvom vakarėlių liūtės, ech, buvo tikrai geri laikai. Prie manęs priėjo Adamas ir padavė D-lingt'o. Paėmiau jį ir atsidarius, biškį išgėriau. Nuėjau į svetainę, o ten visi šoko. Stebėjau juos, o pati šokti kažkaip nedrįsau..

_____

patiko-žalias

nepatiko-raudonas

turbūt nėra labai ilga dalis, bet vistiek tikiuosi patiko :)