Viskas nutiko taip, kai to nesitikėjau. Pamilo jis mane. Visas tas dienas nuo penktadienio iki pirmadienio aš stengiausi su juo būti. Pirmadienio vakarą, kai aš jau žinojau, kad jis turi išvažiuoti aš pažadėjau sau, kad jo lauksiu. Jis mane taip šildo ir dovanoją viltį, kad mes visada būsim kartu.

- Mielasis, aš nežinau kada tu grįši, bet turbūt tada, kai aš tavęs vis dar lauksiu. Kaip sunku.. Bet aš rami jau vien dėl to, kad žinau, jog būsi laimingas ten. Aš verkiu. Aš myliu tave! Kodėl būtent mums tai turėjo nutikti?