Du nuostabus mėnesiai…
Mes laimingi kaip vaikai… Nebegalime vienas be kito… Mūsu pasimatymai trunka 24
valandas… Naktys mieste, jos kieme, nes tiesiog negalim pasakyt vienas kitam
"iki" kai parlydžiu ją namo ir laikas skirtis… Kiek buvo tokių naktų,kai
tiesiog sėdėdavom apsikabinę ir negalėdavom
vienas kito paleisti… Rytais keliauju namo tuščiomis gatvėmis, bet nejaučiu
jokio nuovargio, veide plati šypsena, galvoja mintys apie ją, o širdyje jau yra kažkas šilto ir nepakartojamo..... Pirma
naktis pas ją... Planai ateičiai... Mes jaučiames tartum būtume skirti vienas
kitam… Kartais pokalbis pakrypsta apie jį, dažniausiai tąkalbą pradedu aš, bet ji iškart pradeda ramint , kad
neprisigalvočiau, kad viskas baigta, jis jai visiškai nerūpi , tuščia vieta ir
t.t. "Esi tik tu, mažuti, tik tave aš noriu matyti, kiekvieną rytą pramerkus
akis, tik tave bučiuoti kiekvienąvakarą
pasinerdama i sapną... Pažadu, kad daugiau niekada nepasiduosiu jo melui, jis
man nerūpi , aš nenoriu nei jo matyti nei apie jį ką nors girdėti, jis man tuščia
vieta...". Kolkas apie mūsu santykius susitarėm niekam nieko nesakyti,
netgi slapstomės kaip vaikai… Draugai tarsi nieko ir neįtarė, bet aš vis
kaltinu save , kad taip elgiuosi , kad nesiryžtu su juo pasišnekėti... Žinau ,
kad jis visada ją apgaudinėjo , žinau , kad ir dabar jau turi kitą... Bet žiauriai
griaužiu save...

Viskas gražu, pavasaris, širdy šilta...Vieną vakarą išgirstu tai ko tarsi labai
laukiau, kaip vaikas kalėdų ryto… "Myliu ,tave ,zuiki, nesvarbu kas bus ,
bet žinau , kad tikrai tave myliu, dievinu tave, negaliu nusakyti ką jaučiu...".Tie
žodžiai sminga labai giliai į mano širdį… Atsakau jai tuo pačiu , nes tikrai
jaučiuosi beprotiškai įsimylėjęs...

Ir štai ta prakeikta savaitė... Aš apsikrovęs darbais ir mokslais, vos ištaikau
laiko jai...Kita savaite - vėl tas pats-reikalai reikalai reikalai...Jaučiu ,
kad ji pyksta , bet nieko man nesako...Penktadienio vakaras :

-Zuiki, susitiksim šiandien?

-Taip mažute, va baigiu visus reikalus ir lekiu pas tave.

-Labai taves pasiilgau...

-Aš irgi mažyte...

-Zuiki , aš tau tikrai reikalinga?

-Mažyte , myliu tave... Galvoju apie tave kiekviena akimirka...

-Gerai mažiuk lauksiu...

Nespėju , nieko nespėju… Bandau, sukuosi, suknisti reikalai,noriu mesti viską,
bet negaliu..."Mažute, šiandien niekaip nespėju :* ".Po valandėlės
gaunu atsakyma : "Aišku :* ".

Šeštadienis. Šiandien aš laisvas, lekiu pas ją… Jos mėgstamiausios gėlės, šokoladas
ir pirmyn... Kaip aš jos pasiilgau... Jau beveik prie jos namų prasilenkiu su Rimu…
Keistas sutapimas, bet man jau aišku , kad tai nesutapimas...Ji įsileidžia mane
į vidu:

-Labas mažiuk!

-Labas labas...

Ji dovanoja man karštą bučinį...

-Zuiki, eime į miestą.

-Ką gero veikei mažute?

-Ai mokiausi , su draugėm plepėjom ir t.t.(bla bla bla).

-Aišku.-matau ji jaučia , kad kažkas ne taip.

-Kas atsitiko mažiuk?

-Keista, prasilenkiau su Rimu eidamas pas tave.

-Na mes buvom susitike trumpam pašnekėt...

-Aišku, vedu tave namo...

Galvoje sumaištis, aš tarsi visa laika jaučiau , kad taip atsitiks… Jos kiemas,
ji man vėl prisiekinėja: "Myliu, nenoriu taip visko baigti, žinau tai buvo
klaida, aš tik norėjau jam į akis pasakyt, kad viskas..." Rodo man jo sms’us
su prašimais gryžti, atsiprašymais ir t.t.(bla bla bla)...

-Aš negaliu...

-Mažiuk, myliu tave, noriu būti su tavim.

-Dabar man reikia pertraukos- mėnesi...

Meeldib! 5