Atrodo, kad jausmai ir protas kaip du skirtingi pasauliai, kurioms niekada nepavyks susikalbėti..
Keisti
emocijų šešėliai vaikšto iš paskos, tarsi norėdami kažką pasakyti,
bet tylima joms eina iš paskos. Kaip galima suprasti tai kuo
negali ištarti, bet gali pajusti, kas džiugina ir skaudina, bet tau
nėra pavaldus. Atrodo, kad nėra priežasčių, dėl ko nerimauti, bet
nerimauji..
Ir tik tai kai ateina naktis, kai visi
miega, gali atsipūsti, nurimti, pagauti savo išbarstytas mintis,
bandyti suprasti.. užmigti.
Kommentaare veel ei ole.
Lisa kommentaar, ole esimene!