Vasara bandė pasiekti rekordiškus karščius, bet Erikai buvo šalta. Niekas jos nesušildė ir nepaguodė.

Dabar ji gyvena su savo tėvu, Kauno priemiestyje, tėtis sakė, kad čia labai graži aplinka, bet Erika nėjo į lauką, jai tai nebuvo įdomu.

- Erika, aš išvažiuoju į darbą, o tau, reikėtų išeiti į lauką apsižvalgyti, čia labai gražu, tau reikėtų įdegti, nes esi labai balta, beto čia netoliese yra ežeras, ten renkasi daug žmonių, nueik ten, gal su kuonors susipažinsi.

- Tėti, aš nenoriu,- bandė priešintis Erika.

- Erika, tau to reikia!

Kai jos tėtis išvažiavo, ji išėjo į sodą, ir atsisėdo ant žolės, matė gyvybingą gamtą, daug bičių, ir drugelių, tada ji prisiminė tuos drugelius, kurie skraidė jos pilve, kai ji būdavo su Andriumi.

- Labas,- ją išgązdino moteriškas balsas, ji pažvelgė į tą pusę iš kurios ir sklido tas balsas, bet ją apakino saulė. Pirmą kartą po ilgo laiko ji pamatė saulę, ir savo akis užsidengė rankomis.

- Labas,- atsakė Erika nežinia kam, nes vis dar nematė su kuo bendrauja.

Jos pašnekovė prisėdo šalia, ant žolės, ir tik tada Erika pamatė, kad tai buvo jauna mergina, juodais plaukais, ir auskaru lūpoje.

- Aš Viltė, o tu?

- Erika,- pažvelgusi į Viltės rudas akis atsakė ji.

- Aš gyvenu čia, šalia. Tave pirmą kartą čia matau, gal neseniai čia atsikraustei?- Eriką labai sužavėjo Viltės kalbumas ir draugiškumas.

- Ne, aš čia negyvenu, aš dabar atostogauju pas tėtį.

- O, atsiprašau, tai tavo tėvai išsiskyrę...

- Taip, visai neseniai.

- Aš tai matau iš tavo akių.

- Ką?- pasidomėjo Erika.

- Kad, tu, labai dėl kažko kenti.

- O mano akys nerodo, dėl ko kenčiu?

- Gal ir rodo, bet aš nesu būrėja, ir to nežinau,- juokaudama atsakė Viltė.

Erika pajuto palengvėjimą, kodėl ji būdama su visai nepažįstama mergina gali būti savimi?

Kodėl su ja gali kalbėti apie viską, žinodama, kad nebus pasmerkta?

Gal pagaliau ji surado savęs vertos draugę?

Queensberry- I can't Stop Feeling.mp3

Like! 3