Nubudinti ryto ankstyvo, susikrovę milijoną daiktų, patraukėme kraštan, kuriame dar nei vienas iš mūsų nėra buvęs. Vis svarstėm, kaip pavadinti šitą kelionę, kokį atspalvį jai suteikti. Juk ši šalis – jau už ES ribų. Pirmiausia, popierėlių krūvos prie sienos ir žodžiai, išrašyti kirilica. Laužyta rusų kalba.. sunkoka. Valanda ten ir mes laisvi. Pravažiavę sieną, apakom nuo beskonybės ir kičo. Sintetinio ryškumo ir postsovietinės kultūros likučių. Ir, žinoma... skurdumo, kurio tiesiog negali nepamatyti akys. Kur ne kur dar ganosi sulaukėjusios, juodomis nuo purvo jau tapusios, avelės, tręštantys namų fasadai išblukinti spalvų. Šabakštynais paversti miškai ir tvoros – simbolis vienybės.

Sumuštinis. Kaimai – šiek tiek civilizuotesnis miestas – vėl kaimai. Įdomi konstrukcija.

Miestas niūrokas, kultūra mirštanti. Apranga, dekoras, elgesys.. Net kvapas – likusių laikų. „Atgal į praeitį“, - tarėm mes. Ir patraukėm. Atgal į praeitį. Senamiesčio rekonstrukcijos – opi tema kai kuriems mūsų. Postsovietinių reliktų monumentai į dangų iškelti, soborų stogai gludinantys skliautą. Aliuminiai įrankiai, kailinės apykaklės kareivių švarkuose, kailinės-ausinės kepurės, per saldus kompotas sovietinėje stiklinėje ir riebūs, pigios mėsos konkletai pusryčiams. Per sūri, gyvuliniais riebalais „paskaninta“ bulvių košė ir vanduo, kuris kainuoja 4000 pinigų. Cigaretės už du litus ir saldainiai už 90 000, kavos aparatai, neduodantys grąžos ir jokių monetų apyvartoj. 10 eurų – ir Tu turtingiausias žmogus krašte tajam. Dviejų valandų ekskursija po miestą ir gidas, džiuginantis puikiausiai išmokta Lietuvių kalba. Senos mašinėlės ir senos bažnytėlės. Įėjus – skarelių dėžė. „Iš pagarbos juk“, - sako man. Teisybė. Iš pagarbos ir pagarbos tokiam stipriam tikėjimui.

Universiteto sienos puoštos modernizmu, kvepia ir avangardu šiek tiek. Menas bunda jaunosios kartos rankų paliestas. Dar dešimtmetis kitas ir išnyks besivelkantis SSRS šleivas. Kultūroje. Bent jau.

Soborų ir cerkvių gaudžiantys varpai bei lietaus prisisunkę debesys išlydėjo ir miesto.

Kelios valandos ir namai ranka pasiekiami. O patirtis. Patirtis neapsakoma. Kur daugiau tokios kultūros bruožų, tokių tikrų sovietinių dušų ir tualetų rast gali..? Kailinių drabužių ir per saldžios kakavos?

Net ir Kuba, manyčiau, tuo nebekvepia..

Ačiū, gyvenime.

Meeldib! 3