eini kartais misku pavasari,kai silta ,sviecia saule...juk taip gera ,bet asaros kaupiasi akyse...kiti nesuprastu tavu asaru,bet tu zn kas tave pravirkde...galbut tai ilgesys...tu ilgies tu dienu kai oras buvo darganotas ,buvai ne vienas ir jautei siluma...
kartais tjp nutinka ,kd pasiilgstam praeities ,bet yra laikas ,kuris nesustoja....ir kuo mes daugiau nugyvenam ,tuo tas laikas bega greiciau....jo nesugausi ,neeuzddarysi i narveli ,o jei ir pavyks.zinok ,kd nieko nera amzina....tik amzinybe.
Kommentaare veel ei ole.
Lisa kommentaar, ole esimene!