05.04.2007
33, Vilnius, Leedu
kodel man tjp sunku kalbet...kartais tjp noriu viska pakeist ,istaisyt ,susitaikyt.bet jau per velu...Kodel mes baigiam pykt kj jau per velu ,kai keliai issisakoja...kai nerandam kelio atgal...kdl zmogui parodes kjp tu jauteis izeitas jo...jauti kaltes jausma...tu tik norejai but teisingas..bet tik dbr supratau ,kd likimas islygina nuoskaudas ne tais paciais budais,kuriais jos buvo padarytos...jis zino kur zmogaus silpniausia vieta...jis suklosto aplinkybes tjp ,kd zmogus pats suklystu ir save uz tai kaltintu...
1 vaatamisi
bert dr yra aplinkiniai ,kurie kartais tavo sprendimus nuliame
zinau ta jausma, bet juk nieko nepakeisi... as tikiu likimu... ir jei pasielgiai taip, vadinas taip jau buvo nuspresta...
bet juk sau galima atleisti, nes kiekvienas darome klaidu ir kievienas jas darys... tuo zmogaus gyvenimas ir idomus, kad padarai klaidas ir paskui is ju mokaisi. kol ismoksti jas, kartais praeina metai, o kartais mokaisi visa gyvenime... juk gyvenimas ir yra didzioji mokykla...
as sau atleidau,bet mane gyvena ikyruole ,kuri vis sako-
"o jei tu tik butum pasielgus kitjp"
bet tj visuomet ir liks o jeigu