Karą buvau miške,
visur tylu ir ramu,
gal tai parko giluma...
Svajonėj buvau neviena,
Vaikščiojom rudens takais,
Girdėjom kaip lapai krito.
Ir šaltas lietutis lyjo,
O gal paukštukai dar čiulbėjo...
Juk tai buvo paskutinis,
paskutinis kartas,
kurį kažkada matėm..
Paskuj kažka išgirdau.
Mane lig kažkas kviestu
tarsi laikrodžio dūžis,
tada atsibudau,
bet esu viena..
Kommentaare veel ei ole.
Lisa kommentaar, ole esimene!