Paskutinės žinutės ir pokalbiai jau ištrinti, kuriuose buvo tiek daug prisiminimu su tavimi...
Laimingos dienos per kurias nenustodavau šypsotis.. Per kurias būdavo gera su tavimi. Kartais pasiilgstu musu apsikabinimu, bučiniu, prisiglaudymu, tavo kvapo, tavo akių spalvos, tavo šypsenos..
O tu dabar jaučiu laimingas su kita, tu jos glėby, tu ja bučiuoji, tu į ją žiūri..
Nors jis ir išėjo nesijaučiu laiminga. Nejaučiu to džiaugsmo, negaliu džiaugtis kažkuo. Nesijaučiu tokia graži į kuria galėtu kažkas žiūrėti..
Kartais norisi dingti nuo visu, paskęsti mintyse, savyje. O kartais pagalvoju ir apie jį.. Musu laimingas dienas, vakarus. Bet to jau nebebus..
Laimė ateina ir išeina niekada nepasiliko su manimi, tas pats ir tu.. Atėjo netikėtai ir išėjo net nepastebėjus..
Norėčiau jaustis kažkam reikalinga, norėčiau jaustis laiminga, bet kartais atrodo kad nelemta man tokiai būti, kad laimė ne man..
O svajoti, Svajoti jau nedrįstu, nes vis tiek neišsipildys mano norai, durniausi norai kuriems nelemta išsipildyti..
Grazus mintys apie ta laka kai buvo linksma. bet ta laime yra nenuspejama.
Tada buvau pati laimingiausia o dabar, nebe esu tokia, nera sypsenos ar dziaugsmo ar laimes
Ateis tada, kai labiausiai nesitikėsi. Ir pamirši tuos kas buvo praeiti. Nes juk bus dabartis. Tiesiog gyvenk ir nieko nesitikėk. Pagal savo gyvenimą sakau.
kai gyvenimas neatnesa laimes tai nzn tada.
tai vat, laikas patikėt.
laukiu labai ilgai ir nesulaukiu. ir netikiu.
Atneš tada, kai tau bus laiką.
Nū jo labai.. tokiais dalykais netykiu.