19.05.2015
31, Šiauliai, Литва
Žiuriu i dangų ir matau Tave.
Tu šypsais,juokiesi, rodai pirštu į mane.
Nesuprantu ar tai sapnas , ar realybė.
Bet po mano kojom prasiveria gili bedugnė...
Aš krentu ir vėl iš naujo, kraujo lašais , kaip feniksas pakylu.
Bandau skristi,kilti, bet viskas per niek...
Prirakintas prie žemės esu- žiurėk!!!
Beveidės figuros ištirpsta ruke.
O kaip man pabėgti nuo ju... jie vis dar čia...
Pažįstamas balsas, atrodo tai tu.
Bet skausmas stipresnis ir aš vėl i dugna krentu...
10 просмотров
Комментариев пока нет.
Будь первым - напиши свой комментарий.