Šiltas vėjas,pieva
kupina nuostabiausių kvapų...šilti delnai ir žolės kutenamos pėdos...meilūs
apkabinimai,pakštelėjimas į lūpų kamputį...žvilgsnis,nuoširdus juokas...skraidančios
po visą dangų nesugautos mintys, nerūpestingai suvirpinančios mažas, bet
kupinas jausmų širdutes...ir tik du kūnai savo žvilgsniais,alsavimu,širdies
dūžiais jas tegirdi...netyčia atmerktos akys,bet jausmas vis dar toks pat,tarsi
skristum, juk sėdi purpurinio dangaus fone...toli nuo
viso pasaulio
Комментариев пока нет.
Будь первым - напиши свой комментарий.