Kasutaja Gabe0815 päevik

Ruduo plėšo paskutinius lapus. Lyja. Labai stipriai lyja. Tai toks lietus, kuris, atrodo užhipnotizuoja tave ir nieko nesinori veikti, tiktai gulėti ir klausytis, kaip vis garsiau barbena lietaus lašai i langą. Dangus rūškanai švininis. Visiškai jokių ženklų, kad šiandien nušvis saulė. Tiesiog nebežinau, kodėl, bet šita rudeniška nuotaika mane džiugina. Mėgstu rudenį, su jo dargana, krentančiais lapais ir tuo nesibaigiančiu lietumi. Mėgstu tiesiog sėdėti ir nieko neveikti. Man taip gera, kai galiu pabūti vienas, skirti laiko sau ir savo svajonėms, ir perdaug nesukti galvos, dėl nepabaigtų darbų. Lyja ir vėl be paliovos lyja. Rudeniška nuotaika jau visai užvaldė mane. Kartais…

Ji priėjo ir tarė:

- Labas gražuoli, aš Rožė. Man aštuoniasdešimt septyneri. Ar galėčiau tave apkabint?
Aš nusijuokiau. Linktelėjau ir ji mane stipriai suspaudė. Pažvelgiau į ją ir paklausiau:
- Kodėl tokia nekaltai jauna mergina įstojo į koledžą?
Ji nusijuokė ir atsakė:
- Aš čia tam, kad sutikčiau turtingą vyrą, ištekėčiau ir susilaukčiau poros gražių vaikučių.
- Ne, aš rimtai,- paklausiau jos su šypsena veide.
Paklausiau, nes išties buvo įdomu, ką moteris tokiame amžiuje veikia universitete.
- Visada svajojau baigti koledžą. Tam aš čia ir esu.

Po pamokų mes nuėjome į studentų pamėgtą kavinę ir išgėrėme pieno kokteilį. Tapome draugais.…