Kasutaja SoulReaver päevik

SoulReaver
36, Šiauliai, Leedu


20.01.2012

Dabar jau zinau,

Kaip jauciasi zmogus, kurio sirdis suduzusi i tukstancius sukiu,
Dabar zinau ka reiskia skausmas, kancia.
Galvojau kad esu stiprus,
Kad galiu viska iskesti,
Viska pakelti ir zengti zingsni i prieki toliau,
Bet deja paluzau
Ir atsitiesti nesugebu ir nebesugebesiu.
Neliko noro sypsotis ir dziaugtis,
Atsiminimai dabar jau beprasmiai ir skausmingi,
Nors taip nesenai jie sukeldavo sypsena manam veide,
Gyvenimas taipat paliko nepakeliamai sunkus...
Gyvenimo as jau nebeturiu
Ir lieku tik egzistuoti...


12.09.2010

Viskas jau atsibodo...
Atsibodo stengtis...
Nes visviena teks kenteti...
Atsibodo myleti
Manau taj neturi prasmes...
Asibodo tiketi
Nes tai kelias i nevilti...
Kam isvis kazka daryti?
Niekas nesiseke ir nesiseks...
Visvien viskas turi pabaiga...
Tik ta pabaiga ateina dar net neprasidejus pradziai....
Kam gyventi?
Visviena teks mirti...
Ir mirsi vienas ne su kazkuo tai kitu...
Tiesiog isnyksi ir viskas...
Ir isvis kodel as dabar tai rasau???
Ar tai turi prasme?
Ar tai kam gali padeti?
Nemanau...
Tiesiog atsibodo...
 


27.08.2010

Kai rodos, jog tau jau neberupi niekas...
Ir kai tampi saltas, saltaskaip akmuo...
Nesidairai atgal...
Ir neziuri i prieki...
Rodos gyveni tik sau...
Gyveni ir nieko tau netruksta,
Nei meiles...
Nei silumos...
Tau jos nereikia...
Nors rodos taip nesenai tau to truko...
Jauties laimingas savo mazam pasauleli...
Bet viskas griuna ir verciasi aukstyn kojomis...
Kai nelauktai i tavo gyvenima verziasi zmogus...
zmogus kuris tave keicia...
Kads ir priesinies giliai sirdije to nori...
Bet bijei...
Bijei to, kas kazkada tau rodesi graziausias gyvenime dalykas...
Siluma...
Bijei pamilt is naujo...
Ir vel viska pradet is pradziu...
Jauties laimingas...
bet perplestas pusiau...
I dvi dalis...
Kaip dvi spalvos...
Juoda..
Balta...
Juoda zino ko nori...
Buti laisva ir gyventi sau...
Balta...Ji nori ir ji bijo...
Jog kazkas vel bus kartu, kad kazkas vel…


Kai rodosi kad jau viskas gerai,
Kai rodos nieko tau jau nebetruksta.
Viskas apsivercia aukstyn kojom,
Viskas zlunga...
Ir vel tenka kenteti,
Kenteti tai ka jau teko istverti...
Ir vel nusivili viskuo ka tiek stengeis pakeisti...
Ka kurei ilga laika...
To vel nebebus...
Ir vel viskas prasides isnaujo,
Jei as to noresiu...
Bet deja,
Nebeturiu tam jegu...
Noro...
kantrybes...
Geriau tyliai pasitraukti...
I nuosale...
egzistuoti ir laukti...
Kol suprasi...
Ka as dariau,
Del ko stengiaus,
Ir kodel...
o gal tiesiog sudegink mane,
Kad buciau ramus...
Zinau tu siu zodziu niekada nepamatysi...
Nebeturiu tiek drasos tam...
 


09.08.2010

Kodel man sakuda?
Kodel as jauciuosi kaltas?
Neatsikratau as tu kvailu minciu...
Iseiti?...
Ar vel...
Bandyti... Keistis?...
Metai bega...
O as kenciu...
Bijau pamilti
Vel
Ir isnaujo...
Patiko but bejausmiam...
Kol galiausiai tai tapo kancia...
Bausme...
Uz tai kad mylejau...
Bet tik viena karta...
Sunku...
Pakelt akis aukstyn...
Pazvelgti...
Ir istarti
tu man patinki...
O gal nenoriu?
O gal dvejoju ir svarstau?
O gal tiesiog bijau...
bijau kad vel skaudes
kad vel man reiks kenteti...
Bailys ir neryztingas!!!
Toks jau tapau
Manau ir liksiu...

 


Rieda asara lygiu tavo skruostu...
Sirdy veria skausmas...
Kodel mes skubejom?!
Kodel mes lekem?!
Gyvenimo keliu...
Nesizvalgem i salis o tik skubejom...?!
dabar... jau per velu...
Dabar... jau vieno nebera...
Vienas gyvenimas pradingo...
O gal du...
Nebesistenk gryzti tu atgal...!!!
Taj beprasmiska...
Manes ten nera...!!!
Nebuvo !!!
Ir galbut jau nebebus...
Rieda asara...
Skruostu...
Ne. ne tavo...
Mano...
Kodel as nezinau...
Nenoriu...
Negrysiu...
Ir tyliai...
Tyliai..
Nebera...
Nebuvo...
Nebebus...
Gyvenimas uzgesta...
O tu...
Lieki...
Verki...
Tau skauda...
Nera prasmes...

 


06.09.2010

You've taken my LOVE.

You've taken my LIFE.

But it was wrong,

to take the part of me,

wich is all i've had.

And it was wrong to broke it.

The time will come, where i'll take your HEART. 

But this time isn't now and today.

I cannot, but i want.

It's couse I LOVE YOU


Nepyk jei iseisiu ir nebegrysiu...
Nors ir noriu likt.. Matyt tavo grzias akis...
Girdeti linksma tavo juoka...
Liesti svelnias lupas...
Nepyk,
Bet mane jau kviecia...
Noriu dar pasidziaugti tavim...
Iseinu ir nebegrysiu...
Nebegrysiu niekam...
Stebesiu ir saugosi tave is aukstai...
Rupinsiuos mylesiu...
Nors ir nebegalesiu jau ir apkabint...
Busiu kol prisiminsi mane...
As busiu gyvas tavo sirdyje...
Nepyk nieko jau negaliu pakeisti kad ir kaip noriu...


Noreciau pakilt aukštai,aukštai. Nes tik taip galiu nurimti, atsiplėšti nuo visų bėdų. Bet norėčiau ir krist žemyn kad galėčiau vėl kankintis ir džiaugtis tuo ka turiu ir tuom kad gyvenu. Norėčiau as pabut kur nėra garsų, kur sielai gera ir ramu. Bet kam man tai jog aš ne toks. Man noris rėkti, šaukti,bet tik tyliai tyliai. Kad tai girdetumei tik tu... O gal aš noriu tik klausytis, o ko?-Aš nežinau...


← eelmine 1 2 järgmine
Päevikud
Päevikute uuendamine toimub iga 5 minuti tagant.