Kasutaja idea päevik

Šiltas vėjas,pieva kupina nuostabiausių kvapų...šilti delnai ir žolės kutenamos pėdos...meilūs apkabinimai,pakštelėjimas į lūpų kamputį...žvilgsnis,nuoširdus juokas...skraidančios po visą dangų nesugautos mintys, nerūpestingai suvirpinančios mažas, bet kupinas jausmų širdutes...ir tik du kūnai savo žvilgsniais,alsavimu,širdies dūžiais jas tegirdi...netyčia atmerktos akys,bet jausmas vis dar toks pat,tarsi skristum, juk sėdi purpurinio dangaus fone